Spausdinti

     Tarp esminių rūpesčių svetimuose kraštuose jaunimui priklauso pirmaeilė vieta. Su jo lietuvišku auklėjimu neatjungiamai rišasi mūsų tautinė gyvybė.

     Tautinei gyvybei išsaugoti mes čia, šiaurinėje Amerikoje, turime gausių kultūrinių ištaigų — parapijų, vienuolijų, organizacijų, laikraščių, žurnalų, chorų, meno ansamblių, dailės galerijų, radijo programų, jaunimui namų, pradinių bei šeštadieninių mokyklų... Tokioj daugiaspalvėj lietuvių kultūrinio gyvenimo mozaikoj būtinai reikalauja vietos ir aukštesnė mokykla — gimnazija su ypatingu uždaviniu: puoselėti lietuvybę. Be tokios mokyklos mūsų kultūrinės buities paveikslas atrodytų su žymia tuštuma.

     Taip galvojo lietuviai pranciškonai, prieš 9 metus kurdami šv. Antano gimnazija. Kennebunkporte, Maine. Turėjus panašią mokyklą nepriklausomoj Lietuvoje, nė emigracijoj nebuvo ramu. Be savo gimnazijos pranciškonams atrodė jų kultūrinė veikla nepilna ir pareiga tautai neatlikta.

     Šv. Antano gimnazijai pastatyti bei įrengti pranciškonai išleido pusę milijono dolerių. Ta suma dalinai visuomenės suaukota, dalinai paskolinta iš bankų. Bendrom pastangom iškilo didelis modernus gimnazijos pastatas su erdviom klasėm, patalpom bendrabučiui, su biblioteka, fizikos-chemijos laboratorija, įspūdinga sporto sale, lietuvių meno galerija, poilsio bei žaidimų salėmis, koplyčia ir kitais gero auklėjimo patogumais. Taip pat rūpestingai paruoštas pedagoginis personalas. Mokytojai — su Europos ir Amerikos universitetų mokslo laipsniais. Gimnazija turi Amerikos viešųjų valdžios mokyklų teises ir tiek mokslo, tiek auklėjimo lygiu priklauso prie gerųjų.

     Bet šią gimnaziją iš kitų labiausiai išskiria tikslas — auklėti jaunimą lietuviais. Nei Amerikoje, nei Kanadoje nėra kitos gimnazijos, kur lietuvių kalba programoje valdžios būtų pripažinta lygiateisiu dėstomuoju dalyku. Mokinius čia visaip stengiamasi išlavinti lietuvių kalboj, literatūroj, Lietuvos istorijoj ir geografijoj, pagal atsineštą pajėgumą suskirstant grupėmis. Šiemet yra net 4 lietuvių kalbos grupės, kurioms dėsto 4 mokytojai. Į gimtosios kalbos raštą mokiniai skatinami net premijom.

     Be pamokų, jaunimas dar vedamas į lietuvybę ir kitais takais. Šv. Antano gimnazijoje veikia lietuvių moksleivių organizacijos, kuriose jaunuoliai pratinami visuomeniniam darbui. Čia daromi mūsų jaunimo organizacijų kursai bei suvažiavimai. Jaunuoliai mokomi dainuoti ir groti.

     Nežiūrint tokio lietuviško gimnazijos veido, mokinių turime tik 52. Kiekvienas tėvas ir motina gali suprasti, kaip sunku su tokiu menku mokinių būreliu išlaikyti gimnaziją. Neliečiant jau finansinių išlaidų bei nuostolių, tegul būna leista priminti nors tai, kad šv. Antano gimnazijoje dirba beveik trečdalis visų lietuvių pranciškonų kunigų, nebegalėdami reikštis kitose srityse. Tai tęsiasi jau devinti metai.

     Dabar kreipiuosi tiesiai į visų lietuvių tėvų ir motinų širdis, prašydamas leisti savo sūnus į mūsų gimnaziją. Tuo žygiu jūs apsaugosite jaunimą nuo žalingos didmiesčių įtakos, duosite jam galimai geresnį krikščionišką lietuvišką auklėjimą ir padėsite išlaikyti vienintelį tokio pobūdžio švietimo židinį Amerikoje, kurio negali pakeisti jokios šeštadieninės mokyklos. Jau laikas apsispręsti dėl ateinančių mokslo metų.

     Šv. Antano gimnazija įkurta ne vienam kuriam miestui, bet visiems Amerikos ir Kanados lietuviams. Šio kontinento platybėje gi visiškai nėra tokios vietos, kuri kiekvienam būtų arti. Atsižvelgus į greitą ir patogų susisiekimą, nuotolis vargu belaikytinas mokinių stokos priežastim. Tai jau per eilę metų gerai paliudijo tie lietuviai tėvai, kurie į šv. Antano gimnaziją siunčia savo sūnus iš tolimiausių vietovių, net Kalifornijos. Jei tokių tėvų būtų daugiau, ši mokykla klestėte klestėtų. Pranciškonai vis dar jų laukia ir ieško. Mūsų gimnazija atvira kiekvienam lietuviui. Ji ir finansiškai patogi visiems. Mokestis už bendrabuti bei pilną išlaikymą — tik 600 dol. metams. Be to, atsižvelgiama ir į visai neišsigalinčias šeimas.

     Lietuviai tėvai ir motinos, gąsdinančioje nutautimo grėsmėje maloniai pažvelkite į šv. Antano gimnaziją. Ji stovi pustuštė, laukdama jūsų vaikų. Per ilgą tremties laiką pranciškonai nieko vertingesnio negalėjo paruošti ir padovanoti jums. Visuomenei talkinant, mes norime šią gimnaziją ugdyti, plėsti ir padaryti žymiu lietuvių jaunimo židiniu. Padėkite mums, siųsdami čia mokytis vaikus. Tikiuosi, jog mano balsui neliks uždaros jūsų širdys.

T. Leonardas Andriekus, O. F. M. Pranciškonų provincijolas ir Gimnazijos rektorius. Gimnazijos adresas: St. Anthony's High School Kennebunkport, Maine