Spausdinti

Girdime nusiskundimų, kad mūsų šeimose išblunka dvasingumas kaip tik dėl to, kad jose nepalaikomos prasmingos tradicijos, ugdančios vaikus ir teikiančios progos suaugusiems susimąstyti. Tam trūkumui pašalinti kiekviename žurnalo numeryje talpinsime trumpas Gintarės Ivaškienės paruoštas sugestijas apie papročius pagal metų laikotarpius.    — Red.

Kristaus Prisikėlimas yra krikščionių didžiausia šventė. Jos nuotaika turėtų tęstis jei ne per visus liturginius metus, tai mažių mažiausia bent per Atvelykio savaitę. Štai keletas būdų, kaip šeimos galėtų tai įgyvendinti. Daugelyje Europos kraštų ši savaitė skiriama ypatingam šeimos narių bendravimui. Ypač pirmadienį ištisos šeimos išeina bent trumpam laikui drauge pasivaikščiotipasidžiaugti atbundančia gamta. Pas kai kurias šeimas yra įsigalėjęs paprotys, kurį visi galėtume pasisavinti. Tai yra giminių, o ypač senelių lankymas. Ir jei artimoje apylinkėje šeimos seneliai negyvena, vaikai labai mielai ta proga aplankys kurį nors pažįstamą senesnį žmogų. Tai vis dalinimasis Džiugia Naujiena. Šie aplankymai ir pasivaikščiojimai yra kilę iš antrosios Velykų dienos evangelijos pagal šv. Luką, kur pasakojama apie du vyrus, ėjusius iš Jeruzalės Emausan, ir kaip prie jų prisidėjo Kristus.