Spausdinti

■ BAŽNYČIA IR LAISVĖ

     Tebevykstant Bažnyčios Suvažiavimo trečiajai sesijai, pasklido linksmi "gandai", kad Bažnyčios vadovybė tariasi su Niujorko pasaulinės parodos vadovais palikti visam laikui Niujorke iš Romos atvežtą Michelangelo Pietos statulą, o vietoj jos Vatikane priešais šv. Petro baziliką, atgabenus iš Niujorko, pastatyti Laisvės paminklą. Tokiu būdu Amerikai liktų religijos simbolis, o Bažnyčiai — laisvės.

     Gal dar per anksti kalbėti apie Amerikos religinį atgimimą, tačiau jau yra aiškių ženklų, kad laisvės dvasia apima Bažnyčią. Ne tai, kad Bažnyčia esminiai buvo suvaržiusi žmones praeityje. Juk ji skelbė Dievo apreikštą tiesą, tą tiesą, kuri, Kristaus žodžiais, "padarys jus laisvus". Tačiau jaučiamas laisvėjimas Bažnyčios santvarkoje; pvz. atviros vyskupų kalbos Suvažiavime rodė sveiką, bet dar ne taip seniai visai pamirštą savikritiką, be kurios jokia žmonių bendruomenė negali tinkamai atlikti savo uždavinių; taip pat pastebimas posūkis į demokratiškumą, kuris šiais laikais yra priimtiniausia santvarka. Pats popiežius prisipažino kardinolams esąs reikalingas jų pagalbos komplikuotam Bažnyčios vairavimui. Panašiai, ne vienas vyskupas pageidauja iš savo diocezijos narių — jų tarpe ir pasauliečių — pasiūlymų bei patarimų krikščioniško gyvenimo reikaluose vyskupijoje. Ateina metas ir parapijoms, mokykloms. seminarijoms bei vienuolynams. Pagaliau dvasiškiai pasauliečiams pripažįsta, o pasauliečiai prisiima jiems atitinkamą atsakomybę bei veiklos iniciatyvą.

     Yra ir tokių, kurie šia demokratiškėjimo dvasia baiminasi. Tiesa, laisvei reikia pribręsti; bet taip pat tiesa, kad be patikėtos atsakomybės ir bandymo niekas nesubręsta. Pasaulis pergyvena istorinio masto idėjinį ir socialinį pasikeitimą. Krikščioniškasis pasaulis taip pat turi persimainyti ir visa kita permainyti atitinkamai — keistis ir keisti. To jis nepadarys be pačių gyvenimo srovėj veikiančių krikščionių. Bažnyčia jiems rodo pasitikėjimą. Savieji jos neapvils.

■    KRIKŠČIONIŠKOJI LAISVĖ

     Bažnyčiai buvo ir tebėra daromi užmetimai, kad ji žmogaus laisvę neigia ir varžo. Tikrumoje prieš šių laikų neigėjus žmogų esant laisvą, Bažnyčia gina žmogaus laisvės galią. Bažnyčioje gal tebėra užsilikusių išorinių suvaržymų (kurių su laiku bus atsisakyta), tačiau niekeno nėra skelbiama žmogų taip dvasiniai laisvinanti Džiugi Naujiena.

     Kadangi laisvė šiais laikais taip branginama, tenka vis aiškiau atskleisti ir krikščionybės teikiamą laisvę. Šiame L. L. numeryje apie žmogaus ir krikščionio laisvę rašo K. Trimakas, S. J. (110 psl.) ir J. Boguta (114 psl.). Ryškinama mintis, kad nėra subrendimo be laisvės, bet taip pat nėra laisvės be atsakomybės.

■    “AIDAI”

     Mėnesinio kultūros žurnalo "Aidų" naujasis redaktorius dr. J. Girnius pirmame vedamajame nurodo išeivių visuomenės teigiamas nuotaikas ir aptaria žurnalo linkmę.

     Ne pasiduoti aimanoms, bet rūpestingai veikti; ne pasismerkti "vis vien lietuvybė išnyks" defetizmui, laukiant galo, bet "rūpintis, kad ligi to galo būtume ne tuščiai laikęsi, o kūrę istoriją, t. y. liudiję savo tautinę gyvybę kūrybiniais laimėjimais".

     "Tautinis mūsų nykimas, — tvirtina dr. J. Girnius, — visų pirma atspindi dvasinį mūsų nykimą... Todėl žadinti tautinę mūsų gyvybę visų pirma reikalauja žadinti dvasinę mūsų gyvybę". Šiam dvasiniam bei tautiniam žadinimui tarnaujančio žurnalo "pagrindinė siekimų linkmė yra atvirosios katalikybės dvasia: a. atvirybė laikui, b. ištikimybė tiesai ir c. meilė žmogui."

     Mūsų visuomenei reikia brandaus ir vil-tingo žodžio, aptariančio laikus ir skatinančio mus dienos uždaviniams. Tikimės, kad "Aidai", ligi šiol užėmę tokią svarbią vietą kultūriniame mūsų gyvenime, ir ateityje žadins mus dvasiniai ir tautiniai.

■ NE TIK PUPOS

     Rusų-kinų sugyvenimo ir ekonominių ryšių aukščiausia viršūnė buvo pasiekta 1959 m. Pavyzdžiui, tada Rusija iš Kinijos nupirko 639,000 tonų soya pupų už maždaug 66 milijonus dolerių. 1962-1963 m. Rusija iš nieko negavo tos rūšies pupelių (93% viso pasaulio soya pupų užaugina JAV ir Kinija); gi 1964 m. jų pirko jau ne iš Kinijos, bet iš JAV už 11 mil. dolerių.

     Šiuos komunistinius kraštus anksčiau rišo, o dabar skiria ne tik pupų prekyba. Interesų skirtumai vis didėja. Prof. J. Eretas pramato, kad dėl šio komunistinio bloko susiskaldymo Lietuvai ir vėl atsiras galimybė tapti laisvai (žr. šio L. L. nr. 120 psl.).

■ PIRMOSE LINIJOSE

     Dar neseniai visų tikėjimų grupės JAV buvo kaltinamos tylėjimu rasinio neteisingumo akivaizdoje. Neužtruko ilgai persiorientuoti. Šeimoj, Alabamoj, įvairių tikėjimų dvasiškiai buvo pirmose linijose demonstruodami už balsavimo teises negrams. Iš jųjų tarpo Jim Reeb, baltas unitarijonų ministeris, buvo baltųjų pietiečių taip sumuštas, kad netrukus mirė.

■ APIE GIMDYMŲ KONTROLĘ

     Pernai birželio 23 d. popiežius Paulius VI paskelbė, jog jis sudarė komisiją jam padėti persvarstyti Bažnyčios pažiūras į gimdymų kontrolę: "Mes greitai paskelbsime išvadas... Iki šiol mes neturime pakankamo pagrindo laikyti popiežiaus Pijaus XII normas pakeistinas. Todėl jos turi būti laikomos tebegaliojančiomis bent iki tol, kol mes jausimės sąžinės verčiami jas pakeisti".

     Komisija, pradžioje susidedanti iš 20 asmenų, dabar išaugo į virš 50 pirmaujančių teologų, gydytojų, psichiatrų, sociologų ir vedusiųjų būrį. Kaip Londono katalikų savaitraštis "The Tablet" vasario 13 d. praneša, "matomai nariai yra pasidalinę į tris skaičiumi beveik lygias grupes: viena paneigė leistinumą bet kokio gimdymo kontrolės būdo, išskyrus vartojimą saugaus periodo; antroji laikė, kad "piliulė" galėtų būti vartojama; gi trečioji buvo nuomonės, kad, leidus "piliulę", galėtų būti leistini ir kiti gimdymų kontrolės būdai".

     Pernai pažadėtas sprendimas dar nepadarymas. Studijos, kuriomis remdamasis popiežius spręstų, dar tebevyksta toliau.

■    “L. L.” ŠVENTĖ NUKELTA

     Susirgus baletininkui J. Puodžiūnui, L. L. šventė su jo ir V. Karosaitės baleto programa nukeliama iš balandžio 10 d. į birželio 5 d., 7 val. 30 min. vak. Programa paįvairinama dailiuoju žodžiu, deklamuojamu akt. L. Barausko ir specialiai šiai šventei muz. Ant. Nako sukurtais muzikiniais interliudais.

■    APYTUŠTĖ GIMNAZIJA

     "Steikim gimnaziją Čikagoje!... Steikim gimnaziją Montrealyje!"— pasigirsta balsai apie lietuviškos gimnazijos reikalingumą Šiaurės Amerikos kontinente. Reikalas yra, tačiau neišdrįstama tokio didelio darbo apsiimti.

     Tuo tarpu Šiaurės Amerikos kontinente viena lietuviška gimnazija berniukams yra... ir ji yra apytuštė. Tiesa, ji yra tolokai nuo bet kurios didesnės lietuviškos kolonijos, tačiau tam ji turi patogų bendrabutį. Tėvai, kurių sūnūs pradės šį rudenį lankyti aukštesniąją mokyklą, turėtų pasvarstyti, ar nepriimti šios gimnazijos direktoriaus Tėvų Pranciškonų provincijolo tėv. L. Andriekaus, O.F.M., kvietimą (šio L. L. nr. 144 psl.). Tiesa, jų sūnūs toliau nuo tėvų mokytųsi, tačiau toliau ir nuo dažnai jaunimą demoralizuojančio miesto aplinkos.