Jis dar nespėjo atgauti kvapo, kai Janina šypsodamasi pažiūrėjo tiesiai į akis, prablaivėjusi ir supratusi ne tik tai, apie ką jis kalba, o daug daugiau — nepalyginamai, neapsakomai daugiau. Kalvaitis jai jau buvo nebe tas, ir visas pasaulis nebe tas, ir gyvenimas persimainęs iš pagrindų, nes persimainiusi buvo ji pati. Net rodėsi sunku įsivaizduoti save pirmykštę, prieš valandą ėjusią tuo pačiu taku, lygiai kaip ir pirmykštį savo draugą, su kuriuo būdavo miela pasivaikščioti ir pasikalbėti. Šalia jos ėjo nepažįstamas žmogus, pirmą kartą matomas, tik kažkodėl jai reikšmingesnis už save pačią. Nuo šiol Janinos uždavinys yra jį pažinti, o jį pažinti užtruks visą amžių, nes kokia jis iš karto pasidarė begalybe! Ir jei jo pavardė Kalvaitis, tai čia ir yra tikrasis Kalvaitis — šis, o ne anas, kurį mėgino sau pritaikyti, jo dar visai nepažindama.

     Janina paėmė jo ranką ir paklausė taip paprastai, lyg kalbėtųsi apie kasdien pasitaikančius dalykus:

     —    Ar tau labai reikia atsakymo?

     —    Labai.

     Ji šyptelėjo.

     —    Ir tau jo reikia dabar, galutinai ir visam laikui?

     —    Dabar ir visam laikui, — atsakė Kalvaitis, šiek tiek sunerimdamas.

     —    Gerai, ką nori sužinoti?

     —    Noriu žinoti, ar mane myli?

     —    Taip, — atsakė Janina be svarstymo, net nesuspėjusi pagalvoti, nejausdama nė varžymosi, nė sumišimo.

     —    Ir sutiksi už manęs tekėti?

     —    Ir sutiksiu už tavęs tekėti, — pakartojo jinai, nesąmoningai mėgdžiodama Kalvaičio gaidą, žiūrėdama ton vieton, kur javai ant šlaito taip aiškiai atsimušė saulėleidyje, kad net iš čia būtum galėjęs suskaityti aliai šiaudelį.

     Pirmas negrų vergų laivas pasiekė Šiaurinės Amerikos uostą 1619 m. Tačiau tos gyvos prekės čia nerado geros rinkos, nes Amerika turėjo paprastų darbininkų daug, o amatininkų mažai. Todėl pradžioje negras kaštavo tik apie $50. Vėliau, esant darbininkų trūkumui, vergų kainos nuolatos kilo ir jau 1830 m. negras vergas kaštavo $510. Praėjus 30 metų, negrų kainos pakilo iki $1,500. Mat, tuo laiku amerikiečiai pradėjo plačiu mąstu auginti medvilnę, cukrines nendres ir ryžius ir tiems ūkio darbams negras buvo nepamainomas darbininkas.