Spausdinti

Po konsekracijos Romoje naujasis vyskupas Pranas Brazys, M.I.C., sutikęs lietuvius išeivius Europoje, šiuo metu lankosi Šiaurės Amerikoje. Iš jo įvairiomis progomis pasakytų kalbų galima susidaryti pirmą vaizdą, kuo jis gyvens, kuo rūpinsis, kaip sieks nuteikti kitus. Sekančiame puslapyje pateikiame jo pasakytų Čikagoje svarbesnių kalbų santraukas ar ištraukas. LIETUVIŠKAI VISUOMENEI: Gegužės 26 d. kalbėdamas Čikagos lietuvių visuomenei, vysk. Brazys pabrėžė tėvynės meilės, vienybės ir drąsos reikalingumą. Jis paminėjo, jog popiežius Paulius VI yra susirūpinęs persekiojama tikinčiąją Lietuva ir todėl paskyrė naują vyskupą tremtiniams lietuviams jų kenčiančią tėvynę priminti ir tuo pačiu jai išsaugoti kuo daugiau iš jų. “Šv. Tėvas nori, kad neužmirštume savo tėvynės jos skaudžioje valandoje”. Vyskupas pacitavo popiežiaus žodžius: “Neužmiršk priminti lietuviams, kad patriotizmas, kai jis yra tikras, yra dorybė". Vysk. Brazys taip pat nurodė, kad popiežius paskyrė naują vyskupą atsiekti lietuvių tarpe vienybę. Josios reikia tarp grupių, organizacijų, tarp jaunosios ir vyresniosios kartos, pagaliau tarp skirtingų religijų žmonių. Be to, kai pasaulis yra apimtas utilitaristinio protingumo, kai ieškoma tik naudos sau, tikriems darbams atlikti reikia daug drąsos. Daugumai jos trūksta. “Mes, krikščionys, turime būti atsirėmę į Kristų. Siūlyčiau daugiau drąsos, kitaip pasaulis mirs iš protingumo”. LIETUVIAMS KUNIGAMS: Gegužės 19 d. JAV Kunigų Vienybės seime vysk. Brazys skaitė paskaitą, daugumoj apsvarstančią kunigų ir pasauliečių santykius pagal naują konstituciją apie Bažnyčią. Bažnyčia visada suprato save, tačiau išvadoms susiformuoti reikia laiko ir todėl jos supratimas ryškėja su laikais. “Bažnyčia nėra hierarchija, bet visi tikintieji,... lygūs krikštu”, skirtingi savo uždaviniais. Jų yra trys rūšys: kunigai - hierarchija, vienuoliai ir pasauliečiai. Kiekviena rūšis turi savo specialių, kitų neatliekamų funkcijų. Vienybė priklauso nuo tų funkcijų atsakingo vykdymo, bendradarbiavimo ir dialogo. “Reikia mums, kunigams, tą dialogą skatinti”. Reikia palikti laisvės ir iniciatyvos, idant asmens veiktų kaip asmens. Reikia “pasauliečiams leisti pareikšti net ir kritikos, kad ir religiniuose reikaluose, kad jiems nereikėtų ieškoti vietos socialistiniuose, o ne katalikiškuose laikraščiuose, kuriuose nebūtų vietos ar to net nėra laukiama”. Tad reikia vietoj izoliuojančio monologo vesti dialogą. Pasauliečiai dalyvauja ne tik netiesioginėje, bet ir tiesioginėje apaštalavimo misijoje. Įvairiuose kraštuose buvo gražių bendradarbiavimo prošvaisčių ir anksčiau, bet šiais laikais tai labiau akcentuojama dėl ateizmo ir liberalizmo, prieš kuriuos turime mobilizuoti visus. Kolei mūsų pasauliečiai, kaipo katalikai, bus silpni, tol socialinėj, ekonominėj ir kitose srityse nieko nebus atsiekta.

Stabtelėjęs ties pašaukimų problema ir ją pavadinęs plačia ir reikšminga, vysk. Brazys kvietė į pašaukimų ugdymą išraukti pasauliečius, nes “net ir sielos išganymo mes, kunigai, negalime atlikti vieni”.

LIETUVIŠKAM JAUNIMUI: Birželio 1 d. Jaunimo centre vysk. Brazys susitiko su įvairioms organizacijoms priklausančiu jaunimu. Ta proga jis skatino jaunuosius, siekiant tiesos, domėtis religija, nepabūgti pasitaikančių religinių klausimų ir abejonių, o ypač nebijoti pačios tiesos. Į dažnai jaunųjų keliamą klausimą, ar verta būti lietuviu, vyskupas atsakė, kad tėvų meilė veda į tėvynės meilę, o krikščioniškai artimą mylėti konkrečiai reiškia mylėti “ne tolimą kinietį, kurio nė nepažįstame, bet lietuvį, kuris arti”. Jei tautiečių nemylėtume, tai ir Dievo meilė pasidarytų nesveika. Čia vysk. Brazys vėl pabrėžė, kad popiežius paskyrė naują vyskupą lietuviams kaip tik, kad jis primintų jiems tėvynės meilę. Dažnai jaunesnė karta kaltina vyresniąją, kad ji susiskaldžiusi į įvairias grupes, nesugyvena, dėl to lyg norėdama pasiteisinti, kodėl neprisideda prie lietuviškų reikalų. Čia vyskupas pripažino tą negerovę esant, tačiau paaiškino, kad pasidalinimas kaipo toks dar nėra blogas dalykas. Politinis įvairumas yra reikalingas tautai politiškai subręsti. Ir šeimoj yra įvairių kartų, tačiau visada galima pasimokyti iš kitų, kituose pastebint gera. Išeivijoje yra reikalingos visos organizacijos. Įvairume gali būti vienybė. Bažnyčia laimina visas organizacijas ir tik siekia vienybės lietuvių visuomenėje. “Brangus jaunime, turėkite vilties savo tauta. Turėkite didelį tikėjimą... Jaunimas turi būti tas elementas, kuris duotų tautiečiams ugnies”.