Darbo našumui pakelti bei ateistinei propagandai skleisti kolūkiuose ir mokyklose naudojamas organizuotas kolektyvinis spaudimas: specialiai tam tikslui sudaryti pionierių ir komjaunuolių būriai, vadinami agitbrigadomis, ruošia pašaipos satyrinius parengimus. Šis jųjų darbas vadinamas agitmenine veikla; joje yra daug agitacijos, bet maža meno. Apačioje keletas ištraukų iš Lietuvos spaudos tai veiklai pavaizduoti.
ATEISTINĖ PARODA
Tave gerbti? Už ką?
Ar tu bent kartą bedaliui
Skausmą sušvelninai?
Ar tu bent sykį nušluostei
Kenčiančiam ašarą?—
Šiais Gėtės žodžiais Kauno 1-osios mokyklos - internato ateistai pradėjo ateistinę konferenciją “Po kryžiaus našta”.
Konferencijoje dalyvavo V-VIII klasių mokiniai ir mokyklos - internato pedagogų kolektyvas. Rengimo tikslas buvo atskleisti reakcinį katalikų bažnyčios vaidmenį istorijos vystymosi eigoje. Mokinių amžiui prieinamais žodžiais papasakojau apie krikščionybės atsiradimą ir jos nueitą kelią žmonijos istorijoje. Apie krikščionybės formas mokiniai skaitė referatus. Mūsų svečias drg. V. Ruzgas papasakojo mokiniams apie savo vaikystę ir mokslo metus buržuazijos valdymo metais. Konferenciją baigėme Just. Marcinkevičiaus eilėraščiu “Nekaltink manęs”.
Šios konferencijos tęsinys buvo paroda “Tiesa apie religiją”. Parodą sudarė 30 stendų, kuriuose atskleista žmogaus išsivystymas, religinės minties atsiradimas ir formavimasis žmonių sąmonėje. Stendai: “Šventoji inkvizicija”, “Dvasininkai fašistinės reakcijos metais”, “Dievo įsakymas — nežudyk” ir kiti, at-skleidžią katalikų bažnyčios tikrąjį veidą.
Pirmąją parodos atidarymo dieną mokyklos - interno ateistai susitiko su 3-osios mokyklos - internato ir 2-osios aštuonmetės ateistais. Apžiūrėję parodą, visų trijų mokyklų ateistai pasidalijo mintims apie ateistinį darbą savo mokyklose. Sekančią dieną prie parodos stendų buvo suorganizuota ateistinė spaliukų popietė “Netikėk!”. (Rašo Kauno I-osios mokyklos - internato ateistų būrelio vadovė, “Tarybinis mokytojas” 1965 m. sausio 24 d.)
ATEISTINĖ AGITBRIGADA
Šiais mokslo metais (Kauno 4-oje vidurinėje) mokykloje įsteigtas ateistų klubas. Siekiant ateistinės propagandos masiškumo, mokyklos komjaunimo organizacija įsipareigojo siekti, kad visi VIII - XI klasių mokiniai būtų aktyvūs ateistai, įsijungtų į ateistų klubo darbą... Ateistu aktyvistu tampa tas, kuris parašo bei apgina ateistine tema referatą arba literatūrinį vaizdelį, užima 1-2 vietas už ateistinės vaizdinės agitacijos priemones mokyklos parodose, dalyvauja ateistinėje agitbrigadoje. Ateistų klubo aktyvą sudaro 30 mokinių; tai geriausi mokyklos propagandistai, skaitovai, karikatūristai... Klubo veiklą pagyvina ateistinė agitmeninė brigada... Mokytoja J. Česnienė agitmeninei brigadai parašė įdomius scenarius, pavyzdžiui: “Interviu su ragana”, “Gyvenimo šiukšlės” ir kt. (“Tarybinis mokytojas”, 1964 m. gruodžo 3d.).
Dirbdama mokykloje - internate direktoriaus pavaduotoja auklėjimo reikalams, nuolat lankau užklasinio darbo renginius. Įsitikinau, kad kol kas ne kaip pavyksta ateistiniai užsiėmimai. Juose paprastai būna daug dirbtinumo, moralizavimo, bereikalingo mokinių kamantinėjimo.
Kauno II pagelbinės mokyklos — internato direktoriaus pavaduotoja “Tarybinis mokytojas”, 1965 m. sausio 7 d.
IŠJUOKIA SILPNADVASIUS
Ateistai žino, kad jų mokykloje prietaringų vaikų nedaug. Bet, žiūrėk, per religines šventes ir vienas, ir kitas kartu su tėvais nueina į bažnyčią. Per adventą ir gavėnią irgi būna tokių, kurie neateina į moksleivių pasilinksminimus. Rodos, kas čia blogo? Bet bloga jau tai, kad toks moksleivis pamiršta principą: nors tu į bažnyčią nueini tik vieną kartą per metus, kunigai tave jau laiko “tikinčiu”. Tu tuo terši visų moksleivių vardą.
Jaunieji ateistai visas jėgas sutelkę kovai su tokiais “svyruonėliais”. Ypač čia gerai darbuojasi satyrinių plakatu ir šūkių leidėjai (ateistų būrelyje yra atskira vaizdinių priemonių gaminimo sekcija). Savo plakatuose, karikatūrose jie išjuokia silpnadvasius, bijančius užgauti prietaringuosius. (Lietuvos pionierius”, 1963 m. spalo 19 d.)
PRIEŠ ŠIKŠNOSPARNIUS
Klaipėdos rajono Lapių aštuonmetės mokyklos moksleiviai labai susidomėję žiūrėjo savo bendraklasių pastatytą vieno veiksmo pjesę “Tokia dievo valia”... Žiūrovai ne tik kvatojosi iš apsimetėlių šventeivų — kunigo ir davatkų — bet ir pamatė jų savanaudiškumą, didelę neapykantą žmogui.
Dabar mokyklos ateistai ruošia stendą “Sutaną nuplėšus”. Piešiniai ir laikraščių bei žurnalų iškarpos išjuokia religiją, atskleidžia kulto tarnų tikrąjį veidą. Moksleiviai rūpestingai renka medžiagą šiam stendui. (Mokytojas, “Lietuvos pionierius”, 1963 m. kovo 20 d.).
NE VISI AKTYVŪS
Rūpintis kovingų ateistų ugdymu pradėjo ir komjaunimo organizacija. Visose komjaunimo grupėse vyko susirinkimai, kurių metu buvo mąstoma, kokį darbą gali atlikti mokiniai, ateistiškai auklėdami kolūkiečius. Reikia pasakyti, kad šių susirinkimų metu ne visi buvo aktyvūs. Buvo mokinių, linkusių daugiau tikėti religingų tėvų, negu mokytojų žodžiais. (Iš aprašymo apie Lenkimų kolūkius Skuodo rajone, “Tarybinis mokytojas”, 1964 m. spalio 1 d.).
IŠPLĖŠĖME IŠ DAVATKŲ
Sužinome, kas eina ruoštis pirmajai komunijai ir atkakliai dirbame su tais mokiniais bei jų tėvais. Praėjusią vasarą keletą mokinių tiesiog išplėšėme iš davatkų rankų. (Vidurinės mokyklos mokytoja, “Tarybinis mokytojas”, 1964 m. birželio 7 d.)
ATEISTINIS VAKARAS
Noriu tik parašyti, kaip mes šturmavome religinių prietarų tvirtovę. Užsimojome, žinai, iš karto plačiai: “Ateistinis klausimų - atsakymų vakaras” — prikalėme skelbimų lentoje didelį popierių. Susirinko žmonių — salė linguoja. Priešakinėse eilėse — klebonėlio aktyvas. Mes plušam, aiškinam, net prakaituodami demaskuojam religinių prietarų žalą, o davatkėlės iš vietų replikomis bado.
Ir žinai, koks tų mūsų pastangų rezultatas? Atsistojo kolūkietis Pranas Zaveckas ir išdrožė: “O aš tikėjau ir tikėsiu”. Moterėlės kone ant rankų jį iš salės išnešė...
Nepavyko mums su tuo klausimų - atsakymų vakaru, bet rankų nenuleidome. Pradėjome su žmonėmis kalbėtis pavieniui, individualiai, pasitelkėme į talką Kauno politechnikos instituto ateistus. Jų pademonstruoti “stebuklai” daug ką paskatino pagalvoti, ir mūsų žodžiai jau neatsimušdavo kaip žirniai į sieną. Kokie vaisiai? Girtis nenorime ir neturime labai kuo, bet dabar religinių švenčių metu netrūksta darbininkų brigadose, o mokyklose — mokinių. Gi anksčiau apie tokias šventes mes ir be kalendoriaus sužinodavome iš tuščių suolų klasėse... (“T. M.”, 1964 m. lapkričio mėn. 7 d.)
Perskaičiusjaunųjų ateistų klaikios "veiklos" aprašymus, tenka pilnai sutikti su direktoriaus pavaduotoja (žr. šio psl. citatą viršuj).