■ 25 M. PAVERGTOJ LIETUVOJ
Jau kurį laiką minimos 25 m. Pabaltijo kraštų okupavimo sukakties kulminacinės šventės buvo suruoštos liepos 17 d. tų kraštų sostinėse. Tiems minėjimams priduoti didesnės reikšmės iš Maskvos atvyko vyriausi sovietų pareigūnai: Aukščiausios Tarybos pirmininkas Mikojanas — į Taliną; Sovietų Sąjungos ministeris pirmininkas Kosyginas — į Rygą; o į Vilnių — Sovietų Rusijos komunistų partijos sekretorius ir prezidiumo narys M. Suslovas, kuris jau 1944 m. pabaigoje vadovavo sovietams nepalankių gyventojų trėmimams ir partizanų likvidavimui Lietuvoje.
Tos sukakties proga lietuviams tiesiog kalte kalama propaganda apie per 25 m. padarytą pažangą. Negalima užginčyti, jog kai kuriose srityse — pvz. technikoje — pažanga padaryta. Kitaip ir būti negali. Juk kiekviena tauta, laikui bėgant, kelia savo krašto gerovę. Ir nepriklausomoje Lietuvoje po pirmojo pasaulinio karo per 22 metus buvo daug pasiekta (tik dabar tie laikai komunistų pristatomi kaipo tamsos ir liaudies priespaudos metai). Ir dabar pažanga būtų daug didesnė, jeigu okupantai netrugdytų tautos polėkių žemės ūkio sukolektyvinimu, pramonės suvalstybinimu ir rusų kolonialiniu Lietuvos išnaudojimu. Tačiau dar skaudžiau, kai pati tauta varžoma kurti savo valstybinę bei kultūrinę gerovę ir visokiom priespaudom prievartaujama atsižadėti krikščionybės ir priimti komunizmą. Pastaruosius kėslus vaizdžiai atskleidžia šis L. L. numeris.
■IŠEIVIŲ PASTANGOMIS
Tuo tarpu, kai okupuotuose Pabaltijo kraštuose reklaminiu dirbtinumu buvo švenčiama "iš buržuazinės vergovės išlaisvinimo" 25 m. sukaktis, išeiviams teko nelengva užduotis laisvajam, bet kitkuo mažai besirūpinančiam pasauliui parodyti tikrąją tų Sovietų Sąjungos okupuotų kraštų padėtį.
Atsiekta buvo daug, nes ir darbo buvo įdėta. Birželio įvykių minėjimai daugelyje vietų buvo suruošti dalyvaujant ne tik lietu-254 viams, kitiems pabaltiečiams, bet taip pat vietinių kraštų ar vietovių aukštiems asmenims, pvz. Kanados gynybos ir prekybos ministeriams P. Hellyer ir M. Sharp Toronte, senatoriui T. Dodd Hartforde, Conn., ir kt. Pirmą kartą JAV valstybės sekretorius D. Rusk priėmė pabaltiečių delegaciją pasikalbėti apie tuos kraštus.
JAV Atstovų Rūmai priėmė rezoliuciją, kurioje JAV prezidentas prašomas iškelti Sovietų Sąjungos okupuotų Pabaltijo tautų laisvo apsisprendimo reikalą Jungtinėse Tautose. Prezidento Johnsono paskelbtoji Pavergtųjų Tautų savaitė šiemet buvo masiškai atšvęsta Niujorke, Čikagoje ir kitur (Atstovų Rūmų narys R. C. Pucinski pareiškė: "Čikaga dar nėra mačiusi tokios pavergtų tautų antikomunistinės demonstracijos").
Tokie vieši žygiai negalėjo likti nepastebėti net Sovietų Sąjungoje. Pabaltijo kraštų 25 m. sukakties minėjime Rygoje Sovietų Sąjungos ministeris pirmininkas A. Kosyginas aukščiau paminėtą JAV Atstovų Rūmų rezoliuciją pavadino "provokacine", o Vilniuje A. Sniečkus — "grubiu kišimusi į mūsų vidaus reikalus"; o iš Maskvos atvykęs Suslovas apkaltino "niekšišką JAV imperialistinių vadeivų demagogiją" dėl JAV prezidento paskelbtos Pavergtųjų tautų savaitės rengimų.
■ARTIMIEJI IRGI PRIESPAUDOJ
Pabaltijo kraštų 25 m. pavergimo sukakties proga kalbėdami apie Lietuvos katalikų religinę priespaudą, negalime neužsiminti apie kitų krikščionių panašų likimą okupuotoje tėvynėje. Joje 1940 m. buvo apie 235,000 evangelikų, iš kurių 150,000 gyveno Klaipėdos krašte. Lietuvių evangelikų buvo virš 150,000; kiti — vokiečiai ir lenkai. Konfesijomis dalintąsi sekančiai: liuteronų buvo apie 210,000, reformatų — apie 20,000, o taip pat apie 4-5 tūkstančiai baptistų, metodistų, adventistų ir sekmininkų.
Dabartinė padėtis tiksliai nežinoma, tačiau gautomis žiniomis šiuo metu tėra likę vos keli evangelikai dvasiškiai: viso gal tik 3 liuteronų ir 2 reformatų kunigai. Už tat yra padidėjęs pamokslininkų skaičius. Daug bažnyčių uždaryta. Vilniuje evangelikų liuteronų bažnyčia sudeginta, o reformatų bažnyčia paversta kino teatru.
Neseniai mirusio evangelikų kun. A. Šerno viešas tikėjimo atsisakymas spaudoje laikytinas sufabrikuotu arba išgautu prievarta.
■ ŽYGIS Į JUNGTINES TAUTAS
Šiemet JAV lietuviai ruošiasi dar vienai demonstracijai. Kiek vėlokai kilęs projektas surengti žygį į Jungtines Tautas Niujorke vystosi į didžiausią šių metų Lietuvai laisvės reikalavimo manifestaciją.
Mintis, kilusi mažam jaunų organizatorių būriui Niujorke, randa vis didėjantį pritarimą lietuviškoje visuomenėje. Užsimojimas didelis — lapkričio 13 d. prie Jungtinių Tautų būstinės sutelkti bent 20,000 lietuvių. Tikslas aiškus, organizatorių suformuluotas sekančiai — "atkreipti Jungtinių Tautų dėmesį į Lietuvos ir apskritai į Pabaltijo valstybių padėtį taip girdimai, kad būtų sukliudytas polinkis tų kraštų likimą vis dar nutylėti ir gal net visai pamiršti;... reikalauti, kad Jungtinės Tautos nebedelsdamos imtųsi priemonių likviduoti kolonializmui ir Europoje, būtent, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje".
Žygis šiuo tikslu vertas visų lietuvių, kitų pabaltiečių ir visų laisvę mylinčių žmonių pritarimo.
■ NEBE LIAUDIES OPIUMAS
Krikščionių - marksistų pokalbyje IV. 29— V. 2 Salzburge dalyvavo keliolika komunistų teoretikų iš Italijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Jugoslavijos ir rytų Berlyno. Referatuose ir diskusijose išryškėjo jų įsitikinimai religijos atžvilgiu.
Roger Garaudy, profesorius iš Marksistinių Studijų ir Tyrimų Centro Paryžiuje, pareiškė, jog Marksas ir Leninas "liaudies opiumu" pavadino religiją ne aplamai, bet tik jos vieną, istoriniai apibrėžtą, formą. Jugoslavas Bosnjak iš Zagrebo universiteto pasakė, jog "religija yra nemirtinga", nes žmogus visada lieka "kosmo tragiška būtybė". "Nei apšvieta, nei tradicinis materializmas nėra išlaikę istorijos egzaminų", aiškino jis. "Nei mokslinio pažinimo plėtimas, nei materialinių gyvenimo sąlygų pagerinimas tuo pačiu automatiškai neprives prie religijos išnykimo, nes ji yra pagrįsta daug gilesniais egzistenciniais žmogaus reikalais".
Garaudy dar pridūrė, kad kilniausia išraiška, kurią pats žmogus gali sukurti, yra meilės suformulavimas krikščionybėje, Kristaus gyvenime ir mirtyje ar net Teresės iš Avilos ar Jono nuo Kryžiaus raštuose.
Šie marksistų pasisakymai apie religiją ir krikščionybę skamba taip skirtingai, o vietomis visai priešingai, komunistų - funkcionierių propagandai, sistematingai niekinančiai religiją, tikinčiuosius ir kunigus Sovietų Sąjungoje ir okupuotoje Lietuvoje (žr. šio L.L.nr. 260 - 265 ir 269 - 273 psl.).
■ NEI SIENA, NEI PROPAGANDA
Nuo 1949 m. iš Rytų į Vakarų Vokietiją pabėgo beveik 3 milijonai asmenų. Neseniai paskelbta statistika rodo, jog nuo 1961 m. daugiau kaip pusė pabėgėlių buvo jauni, neturį dar 25 m. amžiaus, t. y. nuo pat vaikystės buvę komunistinės propagandos įtakoje. Net pastačius sieną Berlyne, pabėgo dar 21,000, o 126 buvo pašauti.
Nei propaganda, nei siena, nei kulkos nesulaiko žmonių tame krašte, kur politinė-ekonominė sistema sunkiai pakeliama.
■ NEPASITENKINIMAS SOVIETUOSE
Ar Sovietų Sąjungos piliečiai yra patenkinti krašto santvarka? 1964 m. Rusiją apkeliavusio komunistinės Jugoslavijos profesoriaus M. Mihajlovo pranešimu, eilinių, ypač jaunų, rusų nepasitenkinimas didėja:
1) dėl "baudžiavos įstatymų" kolchozuose,
2) dėl labai skirtingų algų paprastiems darbininkams ir specialistams bei administratoriams, 3) dėl privalomos 3-4 m. karinės prievolės ir 4) dėl neteisingos mokyklos sistemos, kurioje privilegijuotos klasės vaikams leidžiama toliau studijuoti, kai tuo tarpu kiti po vidurinės mokyklos privalo du metus dirbti pramonėje ar žemės ūkyje.
Šis reportas kai kurių ekspertų laikomas vienas reikšmingiausiu. Jo išvada — Sovietų Sąjungoje lauktina drastiškų pakeitimų ar net revoliucijos.