Spausdinti

INFORMUOTI APIE KITUS

     Malonu pabrėžti, kad “Laiškai” neapsiriboja vien klausimais tikybos, kurią reprezentuoja, bet nagrinėja ir visuomeniškas problemas. Būtų gerai, jei “L. L.” pradėtų informuoti savo skaitytojus apie kitų krikščioniškų tikybų pagrindus ir pažiūras.

"Mūsų Sparnai", birželis

UŽ NAUJĄ DVASIĄ

     Religiniame gyvenime dėmesio verti buvo jaunųjų katalikų veikėjų atsiliepimai “Laiškuose Lietuviams”, “Drauge” už naują dvasią — pasauliečių bendradarbiavimą su kunigais parapijos ribose. Tai ekumeninės dvasios vertimas darbais.

"Į Laisvę", birželis

NEPAMIRŠTI PALŪŽUSIŲJŲ

     Teko skaityti puikų V. Kleizos straipsni (žr. “L. L.” sausio nr., 12 psl.). Jo mintys ligonių reikalu jau dabar reikalingos įgyvendinti. Ypač dvasios ligoniai yra palikti skaudžiam likimui. Ar yra kas nors tuo reikalu daroma? Iki šio laiko dar neteko girdėti. O būtų didelis nuostolis, jei tokios kilnios mintys liktų tik popieriuje. Turime jau ir jaunųjų tarpe tos rūšies specialistų, manau, kad jaunieji ir turėtų pralaužti tuos ledus, pasikviesdami į talką ir senuosius. Ar išdrįstų kas tokiam reikalui atsisakyti? Tai būtų nežmoniška, nes tas gali ir jam pačiam atsitikti.

     Štai vienos garbingos organizacijos narys bestudijuodamas palūžo ir liko visų užmirštas... Nei draugai, nei pažistami, net ir dvasiškiai nesuranda jam laiko, nei su juo pabendrauti, jį užimti, padėti jam darbą susirasti, kad nors kiek praskaidrintų jo gyvenimą. Visi užimti savais reikalais.

     Yra ir daugiau iš mūsų tarpo, kurie tylūs kenčia, pasprukę iš mūsų tarpo, bet jie visi palikti savo likimui. Ar jie jau ne žmonės? Ar ne gėda mums? Tiek daug rašome apie artimo meilę, apie šį didįjį Dievo įsakymą, kuris duotas visiems laikams. Ar nėra jis mūsų paverčiamas popieriniu.

A. Ž. Čikaga

DĖL POKALBIO

     “Skaitytojo žodžio” skyrelyje duokite daugiau vietos pasisakantiems dėl tikėjimo padėties šioje uždangos pusėje. Šiame skyrelyje pageidautini ir kunigai, panašūs į kun. V. Cukurą, raginantys mus atsiliepti dialogo pravedimo reikalu.

     Įdomu. “Gyvenimui tekant” skyriuje užtikau pranešimą — žinią apie rinktinius St. Louiso (JAV) asmenis, įteikusius prašymą kardinolui Ritteriui, vos grįžusiam iš Vatikano Suvažiavimo, dėl pokalbio pravedimo su pasauliečiais. Tuojau pat mintimis nuklydau, kad ir lietuviai galėtų panašų prašymą surašyti ir iteikti ne vienam, bet visiems kardinolams, kurių žinioje tik lietuvių nujaučiama. Bet čia pat ir nuliūsti tenka, nes mūsų tarpe tokių “rinktinių asmenų” jau nebėra. Jie pasimetime nebežino, kas beesą, kai tuo tarpu St. Louiso asmenų grupė, normalaus gyvenimo apystovose, to pasimetimo nejaučia — tad tokiems beliko tik pagalvoti apie tobulėjimą dvasioje. Todėl “L. L.” redakcija nieko nelaimėtų pasiūlydama lietuviams St. Louiso pavyzdį. Eilinio lietuvio kataliko pavadavimu dar turėtų susirūpinti mūsų katalikiškosios organizacijos, šiek tiek dar pasireiškiančios gyvajame tikėjime, na ir, žinoma, mūsų abiejų vyskupų pastangos.

]. Kaseliūnas, Kolumbija

PASKUI DULKES

     Dažnai girdžiu: “O kokia ana moteriškė švari, kokia tvarkinga, kokia moderniška, kokį gerą skonį turi, kaip gražiai rengiasi!” Argi tai yra esmė? Juk švarai, tvarkai reikia jėgų, sveikatos. Ne visi turi. Ar neužtenka porą kartų per savaitę gerai sutvarkyti. Juk kasdien gali eiti su šluostuku ir vėl pilna. Jei tobulai švaros, tvarkos žiūrėsi, nebus laiko dvasiai — paskaityti ar aplankyti ligonį ar senelį. Už tai ir mažai skaito ar rašo mūsų žmonės — nėra laiko, reikia paskui dulkes lakstyti ar madų žurnalus žiūrėti. Baliavoti ir laiko ir pinigų yra, o geriems darbams nėra...

B. J.