Spausdinti

KORNELIJUS BUČMYS, O.F.M.

THE COLLECTOR

     Iš pirmo požvilgio galėtų atrodyti keistokai, kad toks veteranas režisorius kaip William Wyler, 40 metų karjeroje laimėjęs tris ir išrinktas kandidatu dar dėl aštuonių Oscar premijų, iki šiol daugiausia pasižymęjęs stambiais ir įspūdingais filmais, susidomėtų naujoko John Fowles pirmuoju romanu. Juk čia visas veiksmas apsiriboja apie psichiškai pakrikusi plaštakių rinkėją, kurs slapta pasigrobia jauną meno studentę ir kalina ją užmiesčio rajone puošniai įrengtame rūsyje. Su dviem trumpom išimtimis, visame filme stebimi tik du veikėjai ir šios rolės patikėtos jauniems ir vos pora kartų filmuose tepasirodžiusiems artistams. Nežiūrint šių paviršutiniškų keistumu, W. Wyler sugebėjo dar kartą parodyti savo meisteriškumą, sukurdamas tikrai gilų ir pagaunanti filmą. Žiūrovas pilnai įjungiamas į bendrą veiksmą ir kartu su kaline jaučia rūsio klaustrofobijos nuotaiką. Šių metų Cannes tarptautiniame filmų festivalyje abu veikėjai — Terence Stamp ir Samantha Eggar — tikrai pelnytai laimėjo geriausio artisto ir artistės premijas. Dėl svarstomų problemų rimtumo ir kai kuriu scenų, filmas rezervuotinas vien pilnai subrendusiems.

THE KNACK

     Peržiūrėjus 25 besivaržančius filmus šių metų Canetarptautiniame filmų festivalyje, teisėjų komisija geriausiu pripažino anglų gamybos filmą “The Knack., and how to get it”. Tai pirmas atvejis, kai svarbiausia auksinės palmės premija teko lengvai komedijai. Filmo pagrinde laikomasi Ann Jellicoe pasisekusio “off Broadway” teatralinio pastatymo. Režisorius Richard Lester, paruošęs abu veiksmingus Beatles filmus, ši kartą irgi naudojasi panašiai judria filmavimo technika. Trys jaunuoliai, gyveną to paties namo skirtinguose aukštuose, pasižymi skirtingu pasisekimu su mergaitėmis. Į jų bendras diskusijas ir gyvenimą įsimaišo iš provincijos į Londoną atvykusi naivi mergaitė, kurios rolę pagaunančiai atlieka nustebinto veido Rita Tushingham. Komiškame stiliuje grakščiai pašiepiant šioms dienoms būdingą perdėtą sekso užakcentavimą, šis filmas kaikam gali iš pirmo požvilgio pasirodyti lyg priešingas moraliniams dėsniams. Dėl paties pristatymo būdo subtylumo filmas rezervuotinas vien pilnai subrendusiems.

CHINA!

     Amerikoje gyvenąs anglas režisorius Felix Greene 1963 m. ketvertą mėnesių turėjo progos keliauti po Kiniją ir jo įspūdžiai pavaizduojami 65 minučių ilgio spalvotame kronikinio pobūdžio filme. Nors autorius sakosi keliavęs po visą Kiniją, daugiausia apsistojant prie Pekino ir Šanchajaus. Šiek tiek užgriebiama priemiesčių ir kaimo vaizdų. Daugiau skirtingumo įneša Mongolijos vaizdai. Savo komentaruose režisorius pastebi, kad filmas komunistinės Kinijos valdžios nebuvo cenzūruotas. Bet iš tikro čia ir nėra ko cenzūruoti, nes viskas perdėtai išdailinta ir visi pastebimi žmonės perdėtai šypsosi. Netaupant vietos įterpta ir eilė politinių paradų komunistinių švenčių proga. Komentaruose kiek užsimenama, kad pažangos kelyje pasitaiką klaidų ir sunkumų, bet jie žiūrovui neparodomi. O tai būtų stipriai prisidėję prie filmo autentiškumo ir įtikėtinumo.

LA TIA TULA

     Išskiriant nebent Luis Banuel kūrinius, ispanų filmai, pasiekią šį žemyną, daugiausia apsiriboja folkloristiniais šokiais bei dainomis ir bulių kovomis. Malonią išimtį sudaro jauno režisoriaus Miguel Picazo pirmasis kūrinys, susilaukęs daugiau premijų, negu bet kuris kitas ispanų gamybos filmas. Nesudėtingame turinyje stebime jauną užsispyrusią merginą, prižiūrinčią mirusios sesers vyrą ir globojančią jo vaikus. Nepateisinamame išdidume ji atmeta bet kokių vedybų mintį nežiūrėdama, ar tai išeitų iš jos nuodėmklausio patarimų, jos pačios troškimo ar našlio svainio pakartotinų prašymų. Tik kai ji pati pasijunta nebepajėgianti toliau užsispyrusiai kovoti ir sutiktų ištekėti, visa jau pervėlu, nes ilgai laukęs našlys yra priverstas vesti suvedžiotą mažametę. Filme, kurs artimai laikosi Miguel Unamuno 1921 m. romano, gausu simbolizmo bei psichologinių tyrinėjimu. Vienintelis trūkumas — tai nepagrįstas ir neišryškintas jaunosios senmergės užsispyrimas netekėti. Pagrindinėse rolėse tikrai puikiai pasirodo Aurora Batista ir Carlos Estrada. Suaugusiems.

THE GREAT RACE

     Arti trijų valandų besitęsiąs spalvotas filmas dedikuojamas praeities gabiesiems situacijų komikams Stan Laurel ir Oliver Hardy. Šie du artistai su daug pigesnėmis priemonėmis pajėgdavo iš žiūrovų išgauti nuoširdų juoką. Tuo tarpu naujas filmas yra perkrautas įdomiais autentiškais scenarijais, puikiais įrengimais bei kostiumais, neskaitant jau specialių efektų technikos tobulumo. Vis dėlto kai kam “The Great Race” atrodys tik išpūsta ir išdailinta praeities komedijų imitacija, o kai kurios scenos net banaliai nuvalkiotos, kaip pavyzdžiui šviežių kepsnių mėtymas į veidus. Sukuriama visa eilė komiškų situacijų, kai du konkurentai specialiai įrengtuose automobiliuose pradeda lenktynes, iš Niujorko iškeliaudami į vakarus Paryžiaus link. Tarp besivaržančių Jack Lemmon ir Tony Curtis, ypač pirmasis turi gausių progų parodyti savo komiškus genialius sugebėjimus. Natalie Wood, kaip lenktynes aprašanti korespondentė, irgi nuolat maišosi, nekartą prisidėdama prie filmo komiškumo. Filmas tinkamas visiems šeimos nariams.

ONCE A THIEF

     Ralph Nelson, ne taip seniai sėkmingai surežisavęs “Lilies of the Field”, šį kartą bando psichologiškai panagrinėti buvusio nusikaltėlio gyvenimą ir ateitį. Nepasitenkindamas kriminaliniams filmams iprastu nusikaltimų registravimu ir žiūrovų itampos kėlimu, reži-sorius šį kartą bando giliau įžvelgti į sąlygas, kuriose nusikaltėlis randasi, bei į priežastis, kurios jį stumia gėrio ar blogio link. Alan Delon kartą apsivogusio ir visad vagimi bei nusikaltėliu laikomo jaunuolio rolėje parodo gilaus dramatiško išgyvenimo bei tragizmo. Van Heflin policininko vaidmeny bando suderinti sunkią vidinę dvikovą tarp asmeninio keršto nusikaltusiam ir netvirtai pagrįsto įtarinėjimo. Persekiojamo jaunuolio isteriškos žmonos rolėje pastebima Ann-Margret. Jack Palance vaidina ižūlų saldžiakalbį apgaudinėtoją. Nespalvota fotografija pateikia eilę autentiškų San Francisco vaizdų. Šių metų San Sebastian filmų festivalyje tarptautinis katalikų filmų biuras šiam filmui suteikė savo premiją dėl nuoširdaus socialinių problemų nagrinėjimo. Suaugusiems.

THE IPCRESS FILE

     Šnipų filmai, kaip paskutiniu laiku parodė 007 serija, susilaukia nemažo komercinio pasisekimo. Bandant įvesti naujumų, anglų gamybos ir kanadiečio Sidney J. Furie surežisuotame filme šį kartą stengiamasi pavaizduoti šnipų ir seklių veiklą realiau, atsisakant James Bond įprastų puošmenų ir neklystančiai užtikrinto pasisekimo. Naujo filmo veikėjas nenoromis saugumo tarnybos įveliamas į šnipinėjimo darbą ir pastatomas prieš sunkų uždavinį. Tenka susekti ir išaiškinti, kur ir kokiu būdu pražūva svarbiausi Anglijos mokslininkai. Nors kartais kurį mokslininką ir pavyksta susigrąžinti, dėl jo “smegenų išplovimo” jis nebetinkamas jokiems tyrinėjimams. Naujasis agentas be James Bond perdėjimu, nors ir sunkokai, bet patvariai veda žiūrovus per eilę įtampos pilnų scenų iki staigmena papuoštos atomazgos. Michael Caine, iki šiol trumpai matytas filme “Zulu”, pagrindiniame vaidmenyje pasirodo tikrai pagaunančiai. Visi filmavimo darbai atlikti dviejuose Londono seno stiliaus namuose, netoli Victoria stoties, pritaikant juos filmo reikalams. Nemaža pakeliamas filmo autentiškumas, kai pro tikrus langus girdimi tikrų autobusų garsai. Gana tamprią įtampą režisorius sugeba dar labiau pakelti gabiai panaudodamas šviesos ir spalvų žaismą bei fotografavimo metodus. Iš trūkumų paminėtina nebent nepagrįstai ištęsta “smegenų plovimo” scena. Filmas tinkamas ne tik suaugusiems, bet ir vyresniam jaunimui.

THE FACIST

     Eilėje filmų italų režisoriai pakartotinai primena apie italų politinį nepastovumą ir jų karių netinkamumą rimtiems žygiams. Šį kartą režisorius Luciano Salce pavaizduoja užkietėjusį fašistą pareigūną, pasiryžusį sugrąžinti į Romą Abruzzi apylinkėse besislapstantį profesorių Bonafe, kurs laikomas stipriausiu rezistencijos šulu. Suradęs senuką, fašistas pradeda ilgą kelionę Romos link, pasinaudodamas įvairiausiomis susisiekimo priemonėmis. Nesėkmių grandinė ir sudaro filmo tragikomišką turinį, simbolizuodama paties fašizmo beviltiškumą bei užsispyrimą. Tikrai puiki Ugo Tognazzi vaidyba fašisto rolėje. Suaugusiems ir vyresniam jaunimui.