Rašai mintis, kurios Tave vedė, kuriom pasiremdavai įvairiose gyvenimo aplinkybėse. Atsigręždama rodai man savo nužengtus žingsnius ir siūlai juos sekti. Bet, stebėdama save, suprantu, kad pamokymai ir patarimai gali kelią nurodyti, gali įspėti, bet vien tik asmeninis patyrimas ir gilus įžvelgimas į praeities klaidas palieka pakankamai stiprų įspūdį, kad jis įtikinančiai paveiktų. Rašydama mintis, kurios Tau padėjo suprasti gyvenimą., mėginai sutaupyti man laiką, perduodama patyrimo dovanas man, nepatyrusiai. Bet šių dovanų pilnai neįmanoma perduoti — individas turi savo pastangom jas galutinai laimėti.
Dalindamas! patyrimo vaisiais sakai: “Niekuomet neteisk”. Perskaičius tuos žodžius. pilnai jiems pritariau — net apsidžiaugiau jų kilnumu... Tačiau tą pati vakarą dienynan įrašiau: Antanu esu visai nusivylus — sunku paaiškinti kodėl, bet man jis atrodo nepatikimas, nejaučiau jam jokios pagarbos. Štai pasmerkiau asmenį, kurį pažinau tik vieną dieną. Visam laikui liks šis pirmutinio ir nepagristo nepasitikėjimo šešėlis. Reikėjo vos valandos susidaryti šią nuomonę — o kiek praeis savaičių ir kiek reiks pastangų išrauti tą piktą mintį ir jos vietoj pasėti supratimą?
Jei būčiau Tavo žodžius skaičius valia ir širdimi, gal būt, Antanas būtų dabar nepasmerktas. Deja, tikrai pasisavinau Tavo mintis tik vėliau — po kelių dienų pasikeitė jausmai, pasikeitė visa nuomonė apie Antaną ir apgailestavau savo ankstyvesnį skubų sprendimą. Supratau suklydus — išmokau, ką vien perspėjimas negalėjo pamokyti.
Išmokau, kaip svarbu yra kitą suprasti. Tik kito supratime nėra vietos neapykantai, nėra noro teisti. Supratimas parodo asmens silpnybes, bet taip pat aiškiai nurodo tų silpnybių priežastis. Supratimo akimis matai žmogų toki, koks jis yra. Suprantant neįmanoma žmogaus nemėgti, nes supratimas kelia dvasią virš smulkmenų į plotmę, kurioj priimi kitą, atleidi jo klaidas ir džiaugies, matydamas kito kilnias ypatybes. Suprasdamas pamatai savo smulkumą, o žiūrėdamas pro kito akis pastebi jį slegiančius sunkumus. Suprasdamas išmoksti mylėti, ir ta meilė skatina giliau suprasti. Ir taip sukasi supratimo - meilės ratas vis plėsdamas, stiprindamas charakterį. Iš savo patyrimo mokai mane: “Niekuomet neteisk”. Kada nors, mokydama kitą, jaunesnę už save, kartosiu Tavo žodžius pridėdama: “...Ir visada suprask”...
Irena Rušėnaitė
Irena Rušėnaitė ir Romas Sakadolskis, Čikagos moksleivių laikraščio "Švyturio" steigėjai ir buvę redaktoriai, yra pakviesti "L. L." jaunimo skyriaus ypatingais bendradarbiais