Miestas baigia darbo savaitę. Vakaras užsidega auksu lietaus debesyse. Gęsta purpuru. Trys dideli autobusai prie Jaunimo Centro. Žmonės apsirūpina vietomis. Pro autobuso langą matyti, kad kažkas deda vainiką prie paminklo. Prieblandoje žaibuoja fotografų lemputės.

*  *  *

     Indianos lygumose miestelių šviesos. Autobuse nejuntamas lietus ir vėjas. Vakaruose žaibai apšviečia sunkius lietaus debesis. Iš autobuso priekio atplaukia daina. Prisidedam ir mes gale, nors motoro dūzgimas ją slopina. Toliau eis geriau. Ohio siena. Toledo. Stojame vakarienei. Po mūsų lieka tik apdegusi žemė. Nesinori lipti į autobusą, nors lauke vėjas taško vandeniu. Prie namo durų skarotas berželis. Vėliavos stiebo virvę tranko vėjas — stiebas iš aliuminijaus, skamba kaip ugnies varpas.

     Kalnai. Ant posūkių miegančiųjų galvos remiasi į šaltą stiklą. Tunelis po tunelio. Visa naktis kaip tunelis. Breezewood. Turime stoti, nes autobusas nori gerti. Senas pažįstamas, iš Vokietijos. Ar nepavargot? Ne, nors turėčiau teisę, su savo septyniasdešimt metu. Du jauni veidai — pirmą kartą i New Yorką. Ir senas vyras, ir jie kažko laukia. Gal tunelio galo.

*  *   *

     Švinta. Akyse rūkas, iš kurio išnyra plati, plati Susquehanna upė. Rūke medžiai tingiai pamojuoja rankomis, švysteli kelias, tiltas. Kopiame i dangų, kad persikeltume per Delaware upę. Prie Trentono, kaip Washingtonas. Elizabeth, Newark, pelkės, kurių vidury sala su Coca Colos reklama. Pulsas vėl greičiau plaka. Didelio miesto tempu. Priekinėj sėdynėj jaunuolis parašo ir prilipina ant lango: “Freedom 4 Lithuania”. Ir riedame per ispaniškai kalbantį New Yorką į Madisono Keturkampį Daržą.

*  *  *

     Į areną įžygiuoja raudonas ir baltas būrys. Tai, tur būt, Bostono šv. Petro mokyklos orkestras. Salė milžiniška — jie tik raudonas ir baltas lašelis po JAV, Estijos, Latvijos Ir Lietuvos vėliavomis, kurios driekiasi nuo salės lubų. Giedame himnus. Amerikos dar vis neišmokom. Meldžiamės kartu su prelatu Balkumi. Programą tvarkys Leo Cherne. Jo motina iš Vilniaus. Priklauso tautai, kuri daug kentėjo. Akis klaidžioja po salę. Spalvingi šokėjų rūbai. Fotografų daugybė — veik tiek, kiek šokėjų.

*  *  *

     Politikai svečiai kalba Įprastine retorika. Gaila jų ir mūsų. Kontrastas — jėzuito Swords malda: su juo prašome pagalbos ir jėgų, kad siekdami laisvės neskleistume neapykantos. Skaitoma rezoliucija. Po ja tikrai galime pasirašyti. Baigiame — leidžiamės žemyn eisenai. Pasigendame giesmės, kuri būtų mus visus sujungus. Kodėl ne “We Shall Overcome”? Juk civilinės teisės ir mūsų kraštų laisvė — tai dvi to paties troškimo apraiškos. Ta mintis nepalieka ir gatvėje:

     Aprašymas — Arūnas ir Aušrelė Liulevičiai Fotografijos — Algimantas Kezys, S. J.

1965 m. lapkričio 13 d. žygis į Jungtines Tautas Niujorke buvo ne eilinis įvykis, bet pačių išeivių solidarumo ir pasiaukojimo kaina pirktas masinis reikalavimas laisvės pavergtai Lietuvai, o taip pat kitiems Baltijos kraštams. Impresionistiniu aprašymu atkuriami kelionės vaizdai iš Čikagos ir pergyvenimai demonstracijose.

Lapkričio 13 dieną buvo kažkas daugiau nei špricas

rankon iš patriotiškumo buteliuko. Nors tos dvasios sėmėmės tik vieną dieną, beveik pavadinčiau tai tautiškumo rekolekcijų diena.

Tai, kas mumyse pabudo tą šeštadienį, vis labiau kaupiasi ir dauginasi su kiekviena sekančia diena. Gyvenome ir galvojome, kad esame susipratę lietuviai, laikas nuo laiko, kai reikia, atiduodą savo duoklę tautai. Betgi kiek mažai mes dar esame padarę ir kiek dar daug reikia! Pamatėme tai ypač, kai po mums viską reiškusios demonstracijos toks dienraštis kaip “The New York Timesvos tik pyptelėjo, o kiti irgi jau labai skūpiai teprasitarėlyg netyčia būtų didelę paslaptį išdavę. Dabar pradėsime lankytis Jungtinių Tautų atstovybėse ir, duok Dieve, kad mus įsileistų bei išklausytų, o nepasibaigtų viskas tik tuo mandagiu, žiovaulį valdančiu, dėmesiu. Lietuvaitė, vadovavusi vienai Jungt. Tautų atstovybes lankančiųjų grupei

Daug pasitarnaujama Žmonijos gerovei aiškiai apibrėžiant ir pagerbiant pasaulio bendruomenės tautinius vienetus bei juos klasifikuojant juridinėj padėty vertoj būti pripažintoj ir pagerbtoj — iš ko galėtų plaukti tvarkinga ir pastovi tarptautinio gyvenimo sistema.

Paulius VI Jungtinėse Tautose.

susitinkame kunigą iš Baltimores, kuris sako, kad vakar turėjęs demonstruoti už negrų teises pasirinkti gyvenvietę, o šiandien atvažiavęs žygiuoti už lietuvius. Vietoj “arba” daug geriau “ir”.

*  *  *

     Eisena ilga. Pirmą kartą savo gyvenime matau tiek daug žmonių, žygiuojančių gatvėje. Nešame plakatą: “End Soviet rule. Restore Freedom to Lithuania”. Pirmąjį pusvalandį judame labai pamažu. Nuo šaligatvio žvelgia veidai iš Kubos ir Portoriko. Gaila, kad nėra plakatų ispaniškai. Maža mergytė bando skaityti: “Freedom to Lithu...nia”. Šaligatvių publika keičiasi. Prie kavinės stovintis vyrukas — “Yeah, man, end Soviet rule!” Einame pro teatrus, prie kurių stovi liaudis parūkyti per vaidinimo pertrauką. Kai kuriuose veiduose simpatija, bet daugumoje — abejingumas.

*  *  *

     Užsisukame už kampo ir mūsų žmogiškoji upė įsilieja į žmonių ežerą. Hammarskjold Square. Balsai per garsiakalbi. Meldžiamės. Giedame himnus. Sudedame plakatus prie gatvės medžio. Garsiakalbis dar vis kalba, bet jau viskas baigta. Kaip šventoriuj po mišių. Temsta. Už kampo Jungtinės Tautos. Eime, pažiūrėkime, kaip pastatas atrodo. Į vidų turistai jau neįleidžiami. Pervėlu.

*  *  *

     Penktąja Alėja vaikščioja žmonės ir žiūri į puošnius krautuvių langus. Šioj gatvėj parduodama svarbieji dalykai: iškimštas dramblys, kristalo taurė, blizgučiais išpuošti bateliai. Šv. Patriko katedra irgi ant tos alėjos. Jos bronzinės durys uždarytos. Pervėlu.

     Į Times Square pravertos teatrų durys pila baltadančius vyrus ir mėlynais poakiais moteris. Eime. Pervėlu.

*  *  *

     Stoties rūsyje mūsų laukia autobusas. Jaunuoliai grįžta su glėbiais laikraščių. Ar jie rašo apie eiseną? O taip, “Daily News” sako, kad demonstravom už karą Vietname. Jaunas vyras sako, kad New Yorkas yra tik dideli “slums” (miesto padugnių kvartalai).

*  *  *

     Naktis rami. Saulė mus pasiveja Pennsylvanijai baigiantis. Mėlynas dangus, parudę dirvonai. Saulėj raibuliuoja trys karveliai. Gal dar nepervėlu.