ŽMOGUI pasaulis yra dvilypis, nes į pasaulį jis žiūri dviem žvilgsniais.

Žmogaus žvilgsnis yra dvilypis, nes pirminiai žodžiai, kuriuos jis taria, yra dvilypio pobūdžio.

Pirminiai žodžiai yra ne atskiri žodžai, bet sujungti žodžiai.

Vienas iš jų yra pora Aš-Tu.

Kitas pirminis žodis yra Aš-Tai; čia, nepakeičiant pirminio žodžio prasmės, Jis arba Ji gali užimti Tai vietą.

Todėl žmogaus Aš yra taip pat dvilypis.

Nes Aš pirminiame žodyje Aš-Tu skiriasi nuo Aš-Tai.

Jei aš sutinku žmogų kaipo mano Tu ir jam tariu pirminį žodį Aš-Tu, jis nėra daiktas tarp daiktų nei nesusideda iš daiktų.

Žmogus tada nėra Jis ar Ji, atskirtas nuo kiekvieno kito Jis ir Ji, taškas erdvėj ir laike, pasaulio tinkle; jis nėra nei būtybė, kurią galima patirti ir apibrėžti, palaidas išvardintų savybių ryšulys. Bet be kaimyno, visas savyje, jis yra Tu ir pripildo dangaus skliautą. Tai nereiškia, kad nieko kito nėra, išskyrus jį. Bet visa kita gyvena jo šviesoje.

Martynas Buberis, Ich und Du.

    Pradėjęs gyvenimą Vienoje 1878 metais, Buberis jį užbaigė Jeruzalėje. Jaunas būdamas studijavo filosofiją ir meną Vienos, Zuericho ir Berlyno universitetuose. Sulaukęs dvidešimtųjų metų, tampa aktyvus sionistas — dirba kartu su Theodoru Herzl ir Chaimu Weizmannu. Susidomi hasidizmu — mistiniu sąjūdžiu, kilusiu Rytų Europos žydų tarpe aštuonioliktajame ir devynioliktajame šimtmetyje. Hasidizme randamos šaknys paties Buberio dialoginės filosofijos, kuri iškelia žmogaus su žmogumi santykio svarbą. Buberio knygos "Ich und Du" minčių pėdsakų matoma pokario egzistencialistų galvojime. Nuo 1938 iki 1951 m. dėstė filosofiją Jeruzalės Hebraiškame Universitete.