Spausdinti

     ŠVENTASIS AUGUSTINAS, Gyvenimas ir darbai. Parašė Giovanni Papini. Iš italų kalbos vertė dr. Petras Mačiulis. Išleido “Ateitis” 1966 m. Leidinio mecenatas prel. Ignas J. Kelmelis. Aplankas Pauliaus Jurkaus. 3.00 dol.

     Jeigu šv. Augustinas nebūtų dvigubas konvertitas, jis vargu būtų susilaukęs tokio šilto žmonijos priėmimo. Tačiau eilinį šių dienų krikščionį gal ne tiek domina jo atsivertimas iš manicheizmo į krikščionybę, kiek jo persimainymas iš nusidėjėlio į šventąjį.

     “Žmogus panašus į mus pačius, kurį visados atpažįstame kaip vieną mūsų brolių, kuris pažinojo mūsų negalias, lygiai kaip ir mes nusidėdavo, kurs verkė kaip vaikas, kurs buvo įsimylėjęs kaip kiekvienas jaunuolis, kurs mėgo draugiškumą, kaip ir mes jauni būdami; kuris buvo išdidus, kaip ir mes visi esame, kuris klampojo po balas, kur mes dar tebeklampojame, ir kuris rodo mums kelią iš jų išbristi, tiesdamas savo tvirtą, karštą ranką”. Taip rašo Giovanni Papini neseniai į lietuvių kalbą išverstame veikale “Šventasis Augustinas” (157 psl.).

     Pats autorius Giovanni Papini yra daug kuo panašus į šv. Augustiną. Jis, kaip ir šv. Augustinas, yra rašytojas, neramios dvasios ieškotojas ir konvertitas katalikybėn. Todėl jis yra labai kvalifikuotas parašyti knygą apie šv. Augustino gyvenimą ir darbus. Papini įžangoje patsai prisipažįsta, kad jis esąs pajutęs tarp savęs ir šv. Augustino tam tikrą panašumą. Dėl to skaitytojas jaučia autoriaus minčių intymumą, tarsi jis, liesdamas šventojo sielos žaizdas, liečia savo paties žaizdas ir, rašydamas apie šv. Augustino didybę, iškelia tai, ką jis pats sau laiko idealu.

     Papiniui yra ypatingai svarbu iškelti, kad šv. Augustinas buvo paklydęs ir buvo nusidėjėlis. Jis vadovaujasi savo paties pareikštu principu: “Juo žymesnis puolimas, tuo didesnė pakilimo šviesa” (13 psl.) Todėl jis nesigaili žodžių nei vaizdų, įrodančių, kad šv. Augustino puolimas tikrai buvo žymus. Jis analizuoja paties šv. Augustino prisipažinimus ir daro išvadas, kurios “Išpažinimų” skaitytojui nebūtinai būtų atėjusios į galvą. (Plg. 34-35 psl.)

     Atsivertimo eiga yra ilga ir paini. Papiniui yra pavykę parodyti tuos dvasios labirintus, kuriais Dievo ieškantis žmogus turi išvaikščioti, kol jis pasiekia šviesą. Šv. Augustinas neatsivertė staiga. Eilė įvykių vedė jį prie neskaistaus gyvenimo atsižadėjimo. Tiktai išsivadavęs iš savo kūno pageidimų pančių, jisai sugebėjo dvasia pakilti iki Kristaus tiesos.

     Nors šv. Augustinas gyveno IV ir V šimtmetyje, tačiau jo nerimas kelyje į Dievą, jo intelektualinės kovos su to laiko klaidatikiais yra nesvetimos mūsų laikams. Papini įdomiai sugretina manicheizmą su sofizmu. Ir vienas ir kitas mažinęs tiesioginę žmogaus atsakomybę už blogus darbus. Ketvirtojo šimtmečio Afrikos klaidatikis Donatas lyginamas su Liuteriu. Ir vienas ir kitas skelbęs krikščionišką bendruomenę buvusią ištižusią ir sugedusią. Klaidžiamokslis Pelagijus sugretinamas su Rousseau. Abu jie skelbę, kad žmogus savo valia ir be Dievo malonės galįs pasiekti dorybės ir išganymo. Šv. Augustinas, savo gausiais raštais kovojęs prieš to laiko klaidas, nėra pasenęs. Jis savo giliu mąstymu padeda ir mūsų laikais spręsti problemas, kurias mes įpratę vadinti moderniomis.

     Giovanni Papini, italas florentietis, lietuviškai skaitančiai visuomenei nėra svetimas. Iš daugelio jo parašytų knygų “Šventasis Augustinas” yra, berods, penktoji knyga išversta lietuvių kalbon. Tai rodytų, kad jis yra neeilinis autorius. Savo nuoširdumo dvasia ir intymiu atvirumu jis pagauna skaitytoją ir kalba jam asmeniškai, kaip draugas. Kiekvienas lietuvis, ypatingai jaunuolis, kuris perskaitys šią knygą, negalės nesijausti dėkingas vertėjui P. Mačiuliui, leidėjams ir mecenatui.

Kun. Vytautas Zakaras

Kun. Vytautas Zakaras (žr. 436 psl.), buvęs klebonu keliose parapijose, dabar yra kapelionas lietuvių seneliu namuose Thompsone, Conn. (JAV).