■ Bažnyčia nerimsta
Bažnyčioj yra panaikinami ilgamečiai, bet savo laikus atgyvenę parėdymai, kaip, pavyzdžiui, draudžiamų knygų indeksas (visai Bažnyčiai) ar įstatymas nevalgyti penktadienį mėsos (Italijoj, Kanadoj ir kai kur kitur yra ir toliau patariama pasninkauti, bet nepasninkaujantiems neapsunkinama sąžinė nuodėmės bausme). Daugelis 75 m. sulaukę vyskupai atsisako vadovavimo savo vyskupijose. Vienur kitur vietoj asmeninės išpažinties mėginama teikti bendrą nuodėmių atleidimą.
Atviriau ir viešiau diskutuojami gimimų kontrolės, kunigų celibato, hierarchijos autoriteto, pasauliečių vaidmens, laisvės Bažnyčioje ir kitais klausimais. Dažniau prisipažįstama padarius klaidą; rečiau daromos klaidos, kai reikalai aptariami dialogo keliu. Vis daugiau atsižvelgiama ir atsiklausiama pačių tikinčiųjų nuomonės mokyklų, parapijų ir net vyskupijų administraciniame ir pastoraciniame darbe.
Gerai, kad Bažnyčia nerimsta. Tai reiškia, kad jos platesnė tikinčiųjų visuomenė bando nebesnausti, bet busti atsakingesniam ir brandesniam darbui. Nukrypimų pasitaikys, bet jie yra brendimui atsitiktiniai. Svarbu, kad ateities Bažnyčia bręsta.
■ Reikia drąsos ir patirties ...
"Doktrinos klausimus mes galim, atsisėdę prie stalo, studijuoti, diskutuoti ir taip atsiekti naujų įžvalgų. Praktiškam gyvenimui, deja, to negana. Konkretus gyvenimas neišplaukia iš teoretinių įžvalgų. Naujos formos ir struktūros turi augti ir vystytis iš paties gyvenimo ir jo patirties. Negalima paneigti, kad reikia ir čia žinoti ir įžvelgti, bet viso to dar nepakanka. Reikia drąsos, eksperimentavimo ir veiksmų, kylančių iš gerai orientuoto instinkto", taip kalbėjo vienas pirmaujančiųjų Vatikano II susirinkimo vadų Miuncheno kardinolas Doepfneris savo atsilankymo Washingtone metu. Užsimindamas apie nerimstantį sujudimą Bažnyčioje, jis pasakė: "Jo yra visur ir jis paveiks ilgam Bažnyčios ateities padėtį. Pagrindinai, šis sujudimas yra neišvengiamas. Tai priklauso Bažnyčiai, esančiai pakeliui".
■ ... ar blogas pavyzdys?
Sujudimas yra jaučiamas ir sprendžiant konkrečias gyvenimo problemas. Imkim kad ir neturtingųjų apgyvendinimo klausimą. Detroite kun. O'Hara su būriu dvasiškių įsilaužė į vieną miesto savivaldybės nugriauti paskirtą namą, kad ten laikinai apgyvendintų 12 asmenų neturtingą šeimą, neturinčią kur pasidėti (namas dar ne taip blogai atrodo ir bus nugriautas tik sekančiais metais). Už tai kun. O'Hara su kitais keliais dvasiškiais buvo areštuotas. Seselės ir kai kurie tėvai jo parapijoj mano, kad toks klebono elgesys duoda blogą pavyzdi mokyklos vaikams. Betgi kun. O'Hara sako: "Aš prisimenu, kad, kai Jėzus subatos dieną pagydė, jis tuoj buvo galiūnų sistemos apšauktas: Aha, jis sulaužė įstatymą! Visgi žmonės atsakė: Jis pagydė".
■ Evangelikų laikysenos...
Lietuvių evangelikų reformatų žurnale Mūsų Sparnai (birželio nr.) ekumeninio sąjūdžio atžvilgiu atsispindi būdingos laikysenos — susidomėjimas, bet kartu ir rezervuotumas. Informaciniame pranešime teigiamai pasisakoma apie Čikagoje ruošiamus katalikų ir evangelikų pasikalbėjimus, "kurie siekia tikslo geriau vieni kitus pažinti ir suprasti. Šiame lemiančiame laike gerai, kad atsiranda ir lietuvių tarpe žmonės, kuriems gyvai rūpi religiniai klausimai". Betgi kitur kitas rašantysis išreiškia pesimistinę nuomonę viso ekumeninio sąjūdžio rezultatais: ".. paskutiniais laikais visų konfesijų krikščionys pradėjo galvoti, kad visoms Kristaus Bažnyčioms reikėtųnors šiek-tiek tarpusavius santykius sušvelninti ir būti vieningesnėmis. Tačiau, kaip matosi, iš to nieko pozityvaus neišeis. O antikristas ir šitai turi savo galvoje ir kiek tik įstengia tąją norimą “Vienybėje galybė" ardo". Kitur protestuojama prieš "klaidatikių" primestą vardą, o taip pat nurodomos "šalto dušo" kliūtys ekumeniniam sąjūdžiui.
■ ... o kaip katalikai?
Trumpai žvilgterėjus į evangelikų nuomones ekumenizmo atžvilgiu, tenka klausti ir lietuvių katalikų: Kokios laikysenos vyrauja mūsų tarpe? Ko daugiau pas mus: susidomėjimo, rezervuotumo ar visiško nesidomėjimo? L. L. liepos-rugpiūčio numeryje tiek abu vyskupai, tiek kiti rašiusieji kunigai ir pasauliečiai atsiliepė teigiamai apie ekumenizmą. Tačiau tai buvo daugeliu atžvilgių rinktiniai asmenys. Betgi kokios yra lietuvių katalikų plačios visuomenės bendros laikysenos? Kiek jas motyvuoja II Vatikano Susirinkimo ekumeninio dekreto pozityvi dvasia?
Teigiamų ženklų yra, tačiau atrodo, kad dar daug pastangų teks padėti tiek katalikų vadovybei, tiek katalikų spaudai, kad toji ekumeninė dvasia paliestų platesnę visuomenę.
■ ... žiūrėkime priekin
Pozityvų žingsnį ekumenizmo linkme padarė Kanadoj katalikų leidžiami Tėviškės Žiburiai (spalio 13). Savo kreipimusi į lietuvius evangelikus (ryšium su Lietuvių Evangelikų Tarybos pareiškimu Šiluvos koplyčios reikalu) šis savaitraštis pareiškė: "Kliūtis (bendradarbiauti — L. L. red.), atrodo, glūdi, kaip Jūs sakote, "senoj neapykantos dvasioj"... kaltininkė yra ne Šiluva ir ne Marija, o ta "senoji dvasia". Visi mes tebegyvename praeitimi, glūdinčia mūsų kraujuje. Žiūrėkime ne 400 metų atgal, o 400 metų priekin. Atkasdami praeitį randame tiktai neapykantos kirvį, kuris sunaikino daug krikščioniškos meilės ir iškasė tarp mūsų prarają. Jai užpilti reikia meile paženklintos ateities, nes tik meilė yra krikščioniška ir mus jungianti".
■ Paroda Montrealyje
Kur tik yra proga, ten turi būti keliami lietuvių, o ypač Lietuvos laisvės reikalai. Ir kuo viešesnės ir svarbesnės apimties proga, tuo daugiau pastangų ir veržlumo reikia parodyti. Be abejo, viena didžiausių tokių progų bus sekančiais metais ruošiamoji pasaulinė paroda Montrealyje. Pavergtų tautų grupėms buvo ypač sunku į tą parodą patekti, tačiau pirmieji ledai jau pralaužti: anksčiau lietuvių prašymas atmestas, dabar jau gautas pažadas Lietuvių Dienai pasaulinės parodos aikštėje rugsėjo 3 d.
■ Lietuviai kunigai
Skaičiai neparodo visos tiesos, bet yra tam tikra tiesos dalis, atskleidžiama vien skaičiais. Skaičiai nušviečia tam tikrą tikrovės pusę, stengiantis geriau suvokti ir lietuvių katalikų kunigų pašaukimų problemą.
Pagal 1966 m. išeivių kunigų ir 1965 m. Lietuvoj esančiųjų kunigų sąrašus pasaulyje yra 1663 lietuvių kilmės kunigai. 60% visų tų kunigų yra jau sulaukę ar viršiję 50 metus, o 11% viršija net 70 metų (iš tų procentų išjungiami tik Telšių vyskupijos kunigai, kurių amžius sąraše nenurodytas). Taip pat paminėtina kad pernai visam pasauly buvo įšventinta tik 10 lietuvių kunigų; taigi tik maždaug tiek, kiek ir 1913 metais (9). Tuo tarpu paskutiniaisiais Nepriklausomybės metais būdavo kasmet įšventinama bent po 50. Taigi, pastebint tiek daugelio esamų kunigų senyvą amžių, tiek naujai įšventinamųjų mažą skaičių, tenka su liūdesiu konstatuoti, kad jųjų trūkumas ateity bus labai didelis.
Iš tųjų sąrašų sužinome, kad Europoje yra 935 lietuvių kilmės kunigai (iš jų Lietuvoj — 864), Šiaurės Amerikoj — 643, Pietų Amerikoj — 56, Azijoj — 12 (čia neįskaičiuojami kai kurie Sibire esantieji), Australijoj — 8, Afrikoj — 2, o 7 gyvenamosios vietovės nežinomos. Čikagoj yra 92, (su Cicero — 101), Kaune — 38, Brooklyne — 29, Vilniuj — 26, Romoj — 24, Philadelphijoj — 15, Kennebunkporte — 14, Maricmapoly — 11, Panevėžy ir Sao Paulo — po 10; kitose vietose — mažiau 10.