NELAIMINGAS
Sveikinu už “L. L.” drąsą vienu švelniu, bet labai giliu ir daug pasakančiu žodžiu pabrėžti, kad, deja, Šiluvos koplyčios vardo parinkimas, bent evangelikų - katalikų sugyvenimo požiūriu, yra nelaimingas. Iš mūsų pačių katalikų lūpų teko girdėti, kad vis dėlto to vardo sumanytojai ir proteguotojai bent jau privačiai galėjo patyrinėti ir mūsų brolių krikščionių, ne katalikų, nuomones. Ar tai būtų lėmę galutini vardo parinkimą, šiandien čia nespręskime, bet, be jokios abejonės, toks mostas bent būtų teigiamai prisidėjęs prie palaikymo ir ugdymo taip mums visiems reikalingos ekumeninės dvasios. Bet... bet, ką kalbėti apie nuomonių atsiklausimą dėl vardo parinkimo kitų, ne katalikų, jei dėl to paties vardo nebuvo paisoma net ir labai konkrečių, pozityvių ir tautiniai itin svarbių motyvų iš nemažos dalies pačių katalikų pusės.
Al. Gimantas
Pavadinti "nelaimingu" (evangelikų - katalikų sugyvenimo požiūriu) Šiluvos vardo parinkimą Washing-tono koplyčiai neskaitome drąsa, bet apgailestavimu nelaimės, kurią išanksto vargiai kas galėjo pramatyti. — Red.
NEISTORIŠKA
“Laiškai Lietuviams”, 1966 m., rugsėjo mėn., nr. 8. Žurnalas su kiekvienu numeriu ne tik nepraranda ištvermingo gyvumo bei patrauklumo savo estetine išvaizda ir turiniu, bet vis kiekvieną kartą atranda tai naują temą, tai šviežią puslapio sulaužymą, tai parinktą meniškos nuotraukos vietą. Tačiau kartais tam tikro apdairumo ir trūksta. Sakysim, kad ir šitame numeryje Vincentas Pupinis, S. J., rašydamas apie stačiatikių Bažnyčią, dar vis kaip tikrą faktą mini tariamuosius stačiatikių tris kankinius, neva Algirdo įsakymu nužudytus Vilniuje 1347 metais. Tuo tarpu specialistai istorikai visa tai laiko tik legenda, atsiradusia daug vėliau — XVI amžiuje, kada buvo sukurta legenda ir apie lietuvių kilmę iš romėnų. Anot istorikų, stačiatikių kankinių ir dar ankstesnių pranciškonų kankinių vilnie-tiškos legendos tiek teturi tikrovės, kaip ir romėniškoji lietuvių kilmės teorija.
Draugas, X 20
Šie pasakojimai žurnale buvo suminėti nežinant, kad jie neturi tvirto istorinio pagrindo. Už šią klaidą skaitytojų atsiprašome.— Red.
PERSEKIOJAMŲJŲ ŠALPA
Jau daug metų sielojaus Lietuvos kunigų likimu, bet pamačiau, kad jais labai mažai kas rūpinasi. Tai labai gaila. Juk jie yra nuolatiniai kaliniai, Kristaus skelbėjai, persekiojami, alkani, apiplyšę, neturi bažnytinių drabužių. Tad kodėl visi tyli? Tuo labiausiai turi rūpintis kunigai išeivijoje: jie turi savo kolegas suprasti.
Kunigai Lietuvoje iš eilės turėtų gauti po siuntinėli, bent kas antri metai po vieną, bet pasirodo, kad dauguma iki šiol nėra gavę. Kaip tas kunigas, alkanas, nuplyšęs, ištvers ilgai, iš ko išlaikys seminariją, nes nėra lėšų?
E. Kleizienė
Šiuo reikalu "L. L." redakcija kreipėsi į Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos įstaigą. Gautas atsakymas, sutrumpintas, įdedamas žemiau:
Ačiū už žodelį Lietuvos bažnyčių ir kunigų šelpimo reikalu... LKRŠ įstaiga dažnai rašo kunigams, ypač klebonams, ir prašo aukų, ypač, kad jie padarytų rinkliavą bažnyčiose. Žymus skaičius kunigų ir klebonų labai nuoširdžiai remia. Jų aukomis ir galėjome sušelpti, kiek lig šiol esame sušelpę, bet, aišku, kad dauguma negauna nė vieno siuntinėlio. Viena, kad mūsų lėšos neleidžia, o antra, kad neturime adresų, kuriais galėtumėm siųsti siuntinėlių. Yra padaryti žygiai, kad gautumėm adresus visų tų parapijų, kurioms labiausiai reikalinga parama, ir kad joms būtų išsiųsta.
Kaip Lietuvos kunigai ir bažnyčios yra šelpiami, negalima skelbti. Tylomis jie gauna paramą, bet kai tik viešai kur nors pasakoma, parašoma, tai tuoj susidaro sunkumų. Todėl lig šiol LKRŠ vengia viešai skelbti kiek, kaip ir kas sušelpiama Lietuvoje.
Kun. Stasys Raila (LKRŠ vykdomasis sekretorius)
LKRŠ įstaiga remia lietuvių religines programas Lietuvai per Vatikano radiją, o taip pat platina reikšmingą dr. J. Savojo knygą anglų kalba "The War Against God in Lithuania". Šią knygą užsiprenumeruoti ir aukas persekiojamai Bažnyčiai Lietuvoje pasiųsti galima sekančiu adresu: Lithuanian Catholic Religious Aid, Inc., 225 S. Fourth St., Brooklyn, N. Y. 11211. — Red.