“INDULGENCIJA”
1966 m. sausio27 d. "Tarybiniame Mokytojuje", okupuotos Lietuvosoficialiame mokytojų laikraštyje, atspausdintas šis vienos vidurinės mokyklos mokytojosatsiminimų aprašymas.
Buvau jau XI klasėje. Nors mokiausi gerai, buvau laikoma pavyzdinga mokine, bet komjaunimo organizacijai nepriklausiau. Kartais svyruodavau — neturėjau tvirto nusistatymo religijos atžvilgiu. Daug įtakos mano pažiūroms turėjo religinga teta, pas kurią tuo metu gyvenau. Vieną dieną pasikvietė komjaunimo organizacijos sekretorius. Kalbėjomės rimtai, nevengiau pasakyti, kas man trukdo stoti į komjaunimą.
Ir štai į mūsų pokalbį įsijungia mokytojas. Kai pasakiau, kad dar nesiruošiu tapti komjaunuole, jis nustebo, liepė rimtai pagalvoti apie ateitį: juk neįstosiantl į aukštąją mokyklą, o tokių “labdaringų” įstaigų, kaip Kupiškio “medicina”, daugiau nerasianti, nesą ko tikėtis...
Tai mane giliai įžeidė. Supratau, kad mokytojas man priminė darbą poliklinikos registratūroje vasaros atostogų metu. Susiradau šį darbą, norėdama nors klek palengvinti sunkią tėvų materialinę padėtį, įsigyti lėšų vadovėliams, braižybos įrankiams ir kitiems mokymo reikmenims, kuriuos anksčiau skolindavausi iš kitų. O juk tas darbas neįpratusiai buvo nelengvas. Tai, žinoma, nebuvo malonumas karštomis vasaros atostogų dienomis.
“Mokytojui atrodė, kad komjaunimo bilietas — savotiška indulgencija į aukštąją mokyklą. Nebūdama komjaunuole, tikriausiai, neturėsiu teisės net bandyti įsidarbinti”, — svarsčiau vėliau. Tą mokytoją anksčiau gerbiau už jo taktiškumą, jautrumą, bet po aprašyto pokalbio nuomonė pasikeitė.
Visa tragedija ir yra, kad ne tik anas mokytojas galvoja, jog komunisto bilietas yra "indulgencija" į aukštąją mokyklą ir geresnį darbą, bet karčiais faktais valdžia taip įtikino visus okupuotos Lietuvos žmones. Ir jei jau šio epizodo aprašytoją taip giliai užgavo vieno komunisto mokytojo toks galvojimas, tai tuo labiau visus įžeidžia kieta sistema, ištisai paremta komunizmo išpažinėjų favoritizmu nekomunistuojančiųjų sąskaiton.