BRONIUS KROKYS

Stilizuotos ištraukos iš mūsų gyvenimo

     — Algi, važiuokim į kiną. Gražus filmas. Saulius su Vytuku pažais pas kaimynus. Tegul verčiau pas Millerius žaidžia, kam čia mūs žolę mindžios...

     — Vėlai grįšim, norės valgyt.

     — Duok pusę dolerio, nubėgę nusipirks po dešrelę. Jas dar geriau mėgsta, kaip mano paruoštą valgį.

*  *  *

     —    Rimuti, ar tu eisi šiandien į lituanistinę mokyklą?

*  *  *

     Danute, arba pasitrumpink plaukus, arba susipink kasas. Ir nenešiok taip plaukų ant akių apsikreikus. Į ką tu panaši? Žvaira paliksi.

     —    Mama, tu nežinai. Dabar taip mada. Dabar taip visos nešioja. Sandra sakė, kad man taip labai tinka, nes mano plaukai geltoni. Ir Georg sakė, kad aš taip “gorgeous” atrodau.

     —    Bet, Danute, tėtis labai pyksta, kad tu taip nešioji plaukus. Ir žiūrėk, kad tu man susišukuotum kaip žmogus!

     —    Mama, jei jūs mane taip barsit, tai aš nuo jūsų pabėgsiu. Negyvensiu su jumis...

     — Janute, jei tu kada ištekėsi už anglo, tai taip ir žinok. Jokių vestuvių, jokių dovanų, jokių reikalų daugiau su tavim.

     —    Bet, mama, ar visi lietuviai geri? Tėtė pareina ir pareina girtas. Kortuoja. O jūs vis baratės.

     Motina po vieno dukters klausimo - atsakymo suabejojo tuo, ką pasakė dukteriai. Jos vyras tikrai buvo blogas. Geriau už gero anglo, nei už tokio lietuvio, — pagalvojo.

*  *  *

     Rimutis tą šeštadieni į lituanistinę mokyklą nėjo ir tuojau visai nustojo ėjęs, nes sakėsi turįs daug darbo iš reguliarios mokyklos. O, be to, vaikas mėgo sportą, čia kaimynų vienmečiai vaikai...

     Algis su žmona, grįžę iš kino, rado daug žmonių subėgusių, policiją atvažiavusią, gaisrininkus. Mat, vaikai prie kaimynų namo pamato susikūrę ugnį iš popierinių dėžių. Kodėl? Labai įdomu. Ugnis įsiliepsnojo, ir namo dažai pradėjo degti.

     Kas kaltas?

     — Vyto, Vyto, — šaukdami vaikai rodė į Vytuką. Jis sugalvojo... Vytukas ėjo dar tik devintus metus.

     Danutė nesišukavo nei tada, nei kitomis dienomis. Vaikščiojo “moderniškai”. Kaip kūtvėla. Janė ištekėjo už anglo.

*  *  *

     Vargu ar ilgai kalbės lietuviškai tas Rimutis. Neturės džiaugsmo Algis su žmona iš savo vaikų. Neišaugs iš Danutės puiki, inteligentiška lietuvaitė. Janės vaikai tik angliškai kalbės su seneliais.

*  *  *

     O kaip turėjo būti? Arba kaip yra kitose šeimose, kuriose vaikai yra pasididžiavimas tėvams, pasigėrėjimas visiems žmonėms, tiek lietuviams, tiek nelietuviams?

     Rimučio tėvas ar mama turėjo iš vakaro paklausti, kas užduota lituanistinėje mokykloje, ar pamokos jau paruoštos. Jei ne, pasakyti, kad pamokas paruoštų. Jei reikia, padėti. Iš ryto neklausti, ar eis į mokyklą, o laiku pažadinti vaiką, gerai pavalgydinti ir nuvežti į lituanistinę mokyklą.

     Algis su žmona turėjo arba ir vaikus vežtis į kiną, arba su vaikais likti namie. Visi kieme galėjo poilsiauti, vaikams ką nors įdomaus paskaityti ir visiems užsisakyti po dešrelę ar ledų. Dešreles vaikai galėjo iškepti lauke.

     Danutei, atrodo, jau turėjo ne mama sakyti, o tėtis. Jei pyksta, tai kodėl jis nepasako.

     Turi pasakyti aiškiai, tvirtai ir pakankamai garsiai, kaip tėvui ir vyrui tinka. Mama tik turėjo užsakyti grožio salione sudėti Danutei plaukus. Grožio saliono savininkė turėjo įtikinti, savo autoritetu, kad Danutė turi nuostabiai gražią kaktą, kurios neturėtų plaukais slėpti, nes paslepianti visą grožį... Užsiskleidimas akių jau pasenęs dalykas.

     Janytei į lietuviškos šeimos sukūrimą kelias turėjo būti ruoštas jau nuo mažens. Jaunučių, skautų organizacijos, stovyklos, sporto klubai, tautiniai šokiai, choras, studentų lietuvių organizacijos. Nereikia nei grasinti, nei prileisti, kad sukurs nelietuvišką šeimą. Verčiau aiškinti iš realaus gyvenimo, kiek mišrių šeimų nutolo nuo lietuviu, nuo tėvu ar išsiskyrė ir paliko viens kitą. Nepritinka ar nepritampa mergaitė ar vyras, nutekėjusi ar vedęs, itališkoje, prancūziškoje ar ukrainiškoje šeimoje. Jų kiti papročiai ir kalba. Jei tėtis per daug geria, tai nereiškia, kad visi lietuviai blogi. Tūkstančiai gerų. O svetimtaučiai, ar visi geri?

     Faktai kalba už save. Rimutis, atrodo, tvarko šeimą ir savo lituanistini mokymąsi. Algis su žmona savimylos, egoistai tėvai, kuriems daugiau rūpi malonumai, negu vaikų auklėjimas. Danutės ir Janės motinos neturi paspirties iš tėvų.

     Tokiu su įvairiais varijantais problemų tarp tėvų ir vaiku daugybė. Ir visur yra kaltė tėvų ar vieno iš jų. Vieną kartą esi tėvas, motina, tai kinai, kavutės, šokiai yra tik sąlyginai tau galimi dalykai, nes pirmoj eilėj yra tavo vaikai. O kortos, karčiamos, svetimtaučiu klubai — peržegnok juos ir net į tą pusę nepažiūrėk.

     Tėvai turėtu gyventi savo vaikams. Užtai jų atpildas bus gražiai išauklėti vaikai. Savo vaikuose gali atrasti dalį savęs. Jie mūsų paveikslas...

     Tėvai turėtų turėti aiškų vaizdą, kas iš jų vaikų turėtų išaugti, kiek juose turėtų atsispindėti lietuviška kultūra, ir ta kryptimi vaikus auklėti. Būti tvirtais savo nusistatyme ir pažiūrose. Juk kai tik sudvejosi savo vertybių verte, pralaimėsi, dar kovos nepradėjęs. Aiškus nusistatymas, aiškus auklėjimas ir aiškus įsakymas, kai neklauso. Jei neklauso, pasakyk vieną kartą taip, kad “surinktum iš širdies”. Vaikas matys, kad čia ne juokai, o tėvams esminis ir gyvybinis reikalas. Prisiminkim lietuv. patarlę “už vieną muštą duoda dešimt nemuštų”. Tai labai teisinga patarlė. Ji mums dar vieną dalyką pasako. Jei jau vaikai buvo mušti, tai jau ten su šypsena šilko virvute neglostė. Tai kaip mes galime išauklėti vaikus vien gražiais žodžiais ar nuolaidomis, jei yra vaikų su palinkimais į blogą. Kai prašoma vaiko, o neįsakoma nei nereikalaujama, tai vaikui tik to ir bereikia. Belieka neklausyti. Juk tėvų balse jau aiški nuolaida.

     Nusikalsta tie tėvai, kurie leidžia sprendimus daryti nesubrendusiems vaikams neva “laisvės, demokratijos” vardu. Jei jaunuolis nėra bent 18 metų amžiaus, jis nėra subrendęs nei fiziniai, nei protiniai; jo sprendimai nėra nei tikslūs, nei pagrįsti gyvenimo patyrimu. Čia tėvų patarimai ir sprendimai būtini. Kai valkai neklauso, o jie neklauso dažnai, jiems tenka tai, ko jie savo noru, valia ir darbais užsipelnė. Gali tekti gailėtis visą amžių. Gali būti nelaimingas visą savo gyvenimą. Gali kentėti tiek, kiek tik gali skausmo pakelti. Tačiau jei tėvų neklausei, tenka kaltinti tik save.