Kai kuriems gyvenime, rodos, sekte sekasi. Nieko prieš, jei tą pasisekimą lemia nekalta likimo šypsena — sakytume, sekasi žmogui, ir gana. Bet jei kitus skriaudžiančiam piktadariui pasiseka be niekur nieko, neužkliūvant, slidinėti nuo vienos piktadarystės prie kitos machinacijų pagalba, kada už jį užstoja organizacinės viršūnės, tada tai jau blogai. O taip pasitaiko, ir, kaip atrodo, neperrečiausiai okupuotoje Lietuvoje taip vadinamiems "nepareigybiniams asmenims'', teisiškai neliečiamiems, su rusiškomis pavardėmis. Jie, rodos, gali sukti, o nebus, kaip nusipelno, nubausti, tik dėl akių "įspėti''... Ir greičiau uždarys dirbtuvę, negu kad jų vardą "suteps". (Žemiau spausdinama iškarpa yra iš "Komjaunimo Tiesos", šių metų balandžio 20 d., tęsinys iš 1965 m. gruodžio 12 d. tame pačiame laikraštyje spausdinto aprašymo "Nepareigybi-nis asmuo", perspausdinto "L. L." vasario nr. 83 psl.).
NEĮVEIKIAMA ASMENYBĖ
“Komjaunimo tiesos” praėjusių metų gruodžio mėn. 12 d. numeryje buvo išspausdintas A. Jazdausko feljetonas “Nepareigybinis asmuo”. Jame buvo rašoma apie Zarasų rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato elektros variklių pervyniojimo cecho meistrą N. Sorkiną. Už kyšį priėmęs į darbą J. Konyševą ir žadėjęs išmokyti jį elektromonterio amato, kelis mėnesius iš vaikino priedo dar ėmė beveik visą atlyginimą. Panašiai buvo apgaudinėjama ir kita darbininkė komjaunuolė J. Andrijauskaitė. Rajono vykdomasis komitetas buvo informuojamas apie N. Sorkino suktybes, bet priemonių ilgai nesiėmė. Vėliau iškelta baudžiamoji byla prokuratūros kažkodėl buvo nutraukta.
Redakcija gavo atsakymą iš Zarasų rajono vykdomojo komiteto pirmininko E. Lazausko. Feljetone “Nepareigybinis asmuo” išdėstyti faktai teisingi, rašo drg. Lazauskas. Žmonių laiškai apie Sorkino nesąžiningumą buvo tikrinami paviršutiniškai, neįsigilinant į jų esmę. Darbuotojai, blogai atlikę savo pareigas, įspėti.
Vadinasi, rajono vykdomasis komitetas savo klaidas pripažino. Na, o ką rašo LTSR Prokuratūra, kuri turėjo įstatymiškai įvertinti N. Sorkino darbelius?
Vienas atsakymas, pasirašytas tardymo skyriaus viršininko N. Kozlovskio, byloja, jog buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate šiam reikalui nuodugniau ištirti yra paskirta revizija. Ir štai antrasis, galutinis atsakymas. Jame drg. Kozlovskis pirmiausia konstatuoja faktą, jog Sorkinas ištikrųjų paėmė 50 rublių kyši iš J. Konyševo tėvų, kad jam abu darbininkai atidavinėjo savo atlyginimą. Bet čia teisininkas nieko blogo nemato. Kyši grąžino, o darbą atlikdavo vienas Sorkinas, tik darbininkų vardu paskyras išrašydavo. Išeina, kad drg. Konyševas ir Andrijauskaitė pusmetį nieko neveikė. Sveika logika ir faktai, esą baudžiamoje byloje, sako visai ką kita. Atsakymo pabaigoje skaitome jau girdėtą išvadą — Sorkinas nepareigybinis asmuo, todėl baudžiamosios bylos kelti nėra pagrindo.
Visa tai matant, peršasi mintis, jog yra kažkokia kategorija žmonių, kurie gali nusikalsti visuomenei ir likti nebaudžiami. Tačiau juk tarybiniai įstatymai numato kiekvienam socialistinio gyvenimo normų pažeidimo atvejui atitinkamą atpildą pagal nusikaltimo sunkumą ir aplinkybes. O N. Sorkinas, mūsų manymu, nusikalto sunkiai: ėmė kyšį, klastojo paskyras, privertė jaunus darbininkus mokėti už “pamokas”. Be to, jis J. Konyševo ir J. Andrijauskaitės nieko neišmokė. Jaunuoliai buvo tik priedanga machinacijoms. Vadinasi, apgavo, piktnaudžiavo pasitikėjimu. Už tai galėjo būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 151 straipsnį (sukčiavimas), o gal pagal kurį nors kitą? Nesiginčysime. Drg. Kozlovskis, kaip vyresnysis justicijos patarėjas, geriau žino, kokiu straipsniu remtis, kad nesąžiningas Sorkinas būtų pagal nuopelnus nubaustas. Deja, kol kas drg. Kozlovskis tenkinasi tuo, kad vikrusis meistras nubaustas visuomeninio poveikio priemone. O kaip? Prisiminkime feljetoną. Ten buvo parašyta, kad draugiškas teismas, kuriam pirmininkavo geras Sorkino pažįstamas G. Razdobutkinas, pareiškė jam... įspėjimą. Štai ir visa bausmė. Tiesa, nepamirštama pažymėti, kad dabar Sorkinas iš darbo atleistas. Apie tai oficialiu raštu redakcijai pranešė ir vyr. butinio gyventojų aptarnavimo kombinato technikos remonto skyriaus viršininkas A. Gabrėnas.
Skaitant Sorkino atleidimo motyvus, prisimena viena pasakėlė. Pagavo sode čigoną bevagiant obuolius. Vagis pradėjo maldauti: darykit, ką tik norit, tik nemeskit per tvorą. Aha, vadinasi, bijai? Žybt, ir išmetė. Čigonas padėkojo ir pasuko savo keliu.
Panašiai atsitiko ir Sorkinui. Norėdami juo atsikratyti, Zarasų rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato vadovai nusprendė... likviduoti elektros variklių pervyniojimo cechą. Drg. Gabrėnas taip ir rašo redakcijai: likvidavus cechą, Sorkinas bus atleistas iš pareigų. N. Kozlovskis priduria: 1966 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 24 jau atleistas ryšium su dirbtuvių likvidavimu. Taigi, pasiėmęs darbo knygelę, kurioje puikuojasi įrašas “atleistas pagal DĮK 47 straipsnio punktą “a”, Sorkinas laimingai pakėlė sparnelius.
Mums atrodo, jog toks požiūris į nusikaltusius asmenis ir spaudos kritiką pernelyg nesveikas.