(Dienoraščio įžangoje įdėti švedų poeto žodžiai: “Tik ranka, kuri išbraukia, gali teisingai rašyti”. Gal tai reikštų, kad per klaidas, per jų pažinimą ir jomis prisipažinimą einama į tiesą?! — A.G.)
Gamtos reginys gali dainuoti apie Dievą, kūnas — apie dvasią.
Švarų rūbą pažeidžia mažiausia dėmė. Didžioje aukštumoje neapsižiūrėjimo akimirka gali reikšti mirtį.
Tavo padėtis neduoda tau teisės įsakinėti. Turi pareigą taip gyventi, kad tavo įsakymą galėtų kiti priimti, nesijausdami pažeminti.
Kaip degina atsiminimas kiekvienos valandos, kurią tuščiai praleidau.
Grožis buvo tas vėjas, kuris atvėsino keleivį.
Nesirūpink, kur paskiri žingsniai veda tave: tik tas, kuris žiūri į tolį, orientuojasi.
Tylėjimas — tai kiekvieno darbo ir kiekvienos žmonių bendruomenės erdvė. Draugystei nereikia žodžių — ji yra vienatvė, laisva nuo vienatvės baimės.
Tu negali žaisti su gyvuliu tavyje, netapdamas visiškai gyvuliu; nei su melu, nenustodamas teisės į tiesą; nei su žiaurumu, neprarasdamas dvasios švelnumo. Kas nori savo sodą išlaikyti švarų, privalo neužleisti nė jokio žemės sklypelio piktžolėms.
Mano tėvynė aistrų šalyje — tai troškulys; troškulys bendruomenės, troškulys teisingumo — bendruomenės, sukurtos teisingumo, ir teisingumo, bendruomenės laimėto.
Ar gyvenimas neturtingas? Ar gal labiau tavo ranka per maža, ar tavo akių vyzdžiai per drumzlini? Tu esi tas, kuris privalo augti.
Melskis, kad tavo vienatvė taptų tuo akstinu surasti kai ką, dėl ko tu gali gyventi, ir pakankamai, kad galėtumei už tai mirti.
Gerumas — tai kažkas taip paprasto: visada būti pasiruošusiam kitam patarnauti, niekada paties savęs neieškoti.
Tu, kuris esi virš mūsų,
T u, kuris esi vienas iš mūsų.
T u, kuris esi— taip pat mumyse;
kad Tave visi matytų— taip pat manyje,
kad aš kelią ruosčiau Tau,
kad dėkočiau už viską, kas mane ištinka.
Kad aš tokiu momentu nepamirščiau kitų vargo.
Laikyk mane savo meilėje,
kaip kad Tu nori, kad kiti pasiliktų manojoje.
Kad galėčiau savo buvimu viską pakreipti Tavo garbei
ir niekad nepasiduočiau nusiminimui,
nes esu Tavo rankoje
ir visas stiprumas ir gerumas yra Tavyje.
Duok man švarios išminties, kad Tave išvysčiau,
nuolankios išminties, kad Tave girdėčiau,
mylinčios išminties, kad Tau tarnaučiau,
tikinčios išminties, kad Tavyje pasilikčiau.