VESPERES
BALYS AUGINAS
Mėlynais pelenais
Smilks liepsna
Židinėly dienos,
Ir vijokliais lapos
Vienuma - -
O gyvens
Uždarytas narvely širdies
Ilgesys,
Kol patvinusios
Liūtys rudens
Užusems ir užlies
Ir žėruojančią
Rusvą žariją širdies
Užgesys - - -
Balys Auginas — jau nuo 1933 m. kaupiąs eiles, pluoštą po pluošto, periodinėje spaudoje ir savo poezijos rinkiniuose.
L A U D E S
V iešpatie,
Paukščio man įkvėpei sielą,
Dovanojai ir lopšį giesmių,
Kad ir verkiančio debesio gėlą,
Ir lašėjimą saulės versmių.
Aš dainuočiau su paukščiais kartu—
Kad širdis nepavirstų grumstu.
Ir sparnų kol nūnai nesuglaudęs,
Aš gyvybės dar ritmą jaučiu—
Giesmėse mano skamba Tau L a u d e s,
Tavo Delne giedosiu paukščiu—
Būsiu nerimo šauksmas genčių - - -
DIEMEDŽIAI MELDŽIASI
Džiūstančia malda
Diemedžiai graudina Dievą—
Ir taria Viešpats:
— Raudokit, debesys,
Pripildyti gailestingumo vandeniu—
Tedūžta į skeveldras Jūsų indas - - -
Žiburiuojančiais žvynais
Žaibų žalčiai
Drebėdami nušliaužia
Pažliugusiu ir kūkčiojančiu
Horizontu—
Ir diemedžiai klaupiasi vėjuje,
Išdidžius vainikus meta purvynan,
Nulenkę galvas, pamaldžiai
Nusižemina į grumulo dulkes - - -
O Jo glostančios Rankos pavėsy,
Saulė surenka ašarų derlių—
Ir apšlakstyti
Sidabriniu Dangaus liūdesiu,
Diemedžiai meldžiasi - - -
METAFORA
RYTAS atsklendžia duris
Besibeldžiančiai dienai
Ir nakties raktą numeta
Šviesėjančion upėn:
Upė nuplukdo
Dainuojančius sielius,
Saulėtos valtys
Palieka šešėlius—
Burių pėdsakus
Pavagia vėjai - -
Žydinčios upės pakrante
(Nuskendusios dienos ieškodamas)
Vaikšto verkiantis vakaras—
Jis randa dugno drumzlėse
Įgrimzdusią delčią—
Nakties sidabrinį raktą - --
SAMANA
SAMANA, tartum žmogus, gimsta
Ant nukirsto kilties kelmo,
Didingoj medžių kolonadoj—
Ištikima miško ošimui - -
Lyg žalias švyturio sargas,
Ji moja aksominiais delnais
Mėnesienos patvinusiam okeane,
Šviesdama
Apsemtiems medžių burlaiviams,
Ir apkabinus plakančią šaknį—
Gyvybės didingąjį inkarą—
(Tikėdama jos gajumu)—
Ji grimsta medžio širdies glūdumon - - -
Agi, žmogus— tarytum samana.
(Yra ir svajojančių samanų,
Skausmingai rymančių
Ant mirusio akmens - - - )
TOLSTĄ LAIVAI
Mes esame laivai
Blandžioj kelionėj—
Palikę uostą,
Žydinčius krantus
Ir molą - -
Kiekvienas plukdom
Inkarą vilties
Namolei,
Ir viens nuo kito
Tolam - tolam - tolam
ŠAKOS VĖJUJE
Kaip liaunos, grakščios šokėjos,
Naktį lietingą šokate vėjuje –
Į / dangų rankas lanksčias iškėlę—
Linguojate pagal lietaus lašų
Tamburinio kerėjantį ritmą
Monotoniškai liūdną-—-
Ir lankstotės šėlstantiems vėjams—
Tiems pavyduoliams meilužiams,
Čaižantiems žolę ir debesis
Pavydo botagais švilpiančiais—
Jūs šokate ekstazėj paskendę -
Nepailstančios lieknos šokėjos—
Plevėsuoja plaukai žalieji,
Išsidraikę rasotoj brėkšmėj - - -
BALYS AUGINAS