IS PARIS BURNING?
 
     Pagrindinė šio filmo tema yra Paryžiaus išvadavimas iš nacių okupacijos 1944 m. Mėginta smulkiai atkurti paryžiečių pergyvenimus šiame jautriame laikotarpyje. Užsimojimas milžiniškas, bet nevisai vykęs, nes dėl didelio perkrovimo jaučiamas kai kurių scenų forsavimas, nerealumas. Filme vartojamos to laiko filmų kronikų iškarpos maišosi tarp suvaidintų scenų. Visa eilė žinomų aktorių, trumpai pasirodančių Įvairių asmenų vaidmenyse, ironiškai atkreipia dėmesį į save, o ne į vaizduojamą žmogų. Kirk Douglas pasirodo kaip generolas Paton, Glen Ford kaip generolas Bradley; kiti aktoriai kaip Leslie Caron, Anthony Perkins, Simone Signoret, Charles Boyer irgi užkliūva vienoje ar kitoje trumpoje scenoje. Šis aktorių paradas bereikalingai ardo žiūrovo dėmesį.
 
     Gert Frobe (vaidinęs Goldfinger) čia vaidina generolą Von Choltitz, kuriam Hitleris pavedė Paryžių apginti nuo vakariečių sąjungininkų arba jį visai sunaikinti prieš pasiduodant. Generolas, įtaiguotas humanitaro švedų diplomato, kurį puikiai suvaidina Orson Welles, suabejoja Paryžiaus sunaikinimo verte Vokietijos karinėje strategijoje. Nors Paryžius užminuojamas ir pasiruošiama jį susprogdinti, generolas Hitlerio įsakymo neįvykdo.
 
     Gal įdomiausiai parodyta prancūzų resistencijos pogrindžio veikla ir jų kovos su naciais. Jų gyvybinis pasišventimas laisvės idealui ir drąsa okupanto akivaizdoje pavaizduojami gana gerai. Tačiau filme jaučiama objektyvumo stoka pasirinktuose vaizduose. Labai išryškintas vokiečių esesininkų žiaurumas scenose, kur keliolika pogrindžio jaunuolių sušaudomi arba kur prancūzai stotyje stumiami į vagonus išvežimui. Juokingai ir naiviai pavaizduoti amerikiečiai kariai. Jie, miesto lyg užburti, pamiršta, kad randasi kovos lauke ir tampa lengvom besislapstančių vokiečių karių kulkų aukom.
 
     Šis nespalvotas filmas pastatytas pagal to pat vardo pasisekusią novelę. Nors vietomis ir jaučiasi gamybos bei interpretacijos silpnumas, pats filmas dėl to nepraranda savo svarbos, nes jis gyvai atvaizduoja jautrų istorinį momentą. Filmo eigoj lengviau susigaudyti žinantiems to laiko istoriją. Jis vertas pamatyti visiems, bet dėl rodomų žiaurumų vaikams netinka.
 
Dalė Koklytė-Lukienė