IŠEIVIJOS ĮTAKA ŠEIMOMS

Bėgimas, netikrumas, kūrimosi įtampa naujoje žemėje, naujos sąlygos ir aplinkybės, nauji papročiai, gyvenimo aukštas standartas, išmušė iš vėžių šeimas, ypač tėvus... Jie susikoncentravo daugiau į fizinės egzistencijos išlaikymą, dvasines vertybes užmesdami. O po to, kai tos duonos jau pasidarė ir per daug, tas rūpestis pasikeitė didesniais objektaisnamais, apartmentais, bizniais ir t. t. Imta gardžiuotis gerove. Dvasinei pusei buvo skiriama tik trupiniai ir tai nesąmoningai, be jokio plano ar noro. Imli vaiko siela girdėjo ir matė, kas tėvų akimis ir širdimis yra svarbiausias rūpestis ir tikslas gyvenime. Kuo jie buvo maitinami, tuo jie brendo, tai įaugo į jų jausmus ir protą... Reikia kalbėti tėvams, auklėti ir sudaryti sąlygas, kad bent dabar gimstantieji ir au-gantieji vaikai nebūtų panašiai dvasiniai skriaudžiami.    Danutė Augienė

LIETUVIŠKOS VEIKLOS GYVASTINGUMAS

pareis nuo to, kiek sugebėsime patraukti jaunimo į visas mūsų organizacijas, vyčius, chorus, sporto ratelius ir kt. Mums reikia pasišventusių žmonių, bendraujančių su jaunimu, drauge nejučiomis skiepijančių meilę lietuvių kalbai, kraštui ir, svarbiausia, tikėjimui ir Bažnyčiai.Sesuo Marija Magdalena, S.J.C.

KAIP JAUTĖSI KUNIGO-VIENUOLIO MOTINA

Kuomet aš sužinojau (jam pačiam man pasakius), kad sūnus apsisprendė tapti kunigu ir dar vienuoliu, labai išsigandau. Atrodė, kad jis išslydo iš mano rankų, lyg ir mirė. Buvo labai sunku, nes įsivaizdavau, kad jis bus už grotų, šaltoj celėj ir t. t. Po ilgesnio laiko, matydama ir suprasdama jo atsiskyrimą nuo mūsų medžiaginio pasaulio ir jo aukos gyvenimą, įsitikinau, kad dvasiškis yra ryšininkas tarp dangaus ir žemės, kad jis gyvena ne sau, kad jo tikslas visokiais būdais patraukti žmogų prie savęsprie Dievo. Mano nuomonė liko visuomet ta pati ir didelė meilė sūnui, einančiam gražiausiais šio gyvenimo keliais. — Motina

PASTORACIJAI LIETUVIŲ TARPE

Spaudos nusiskundimai, kad naujai įšventinti lietuviai kunigai ne visi patenka į pastoraciją lietuvių tarpeteisingi. Reikia dviejų dalykų: i) kad kas nors rūpintųsi lietuvių pastoracija, kad būtų koks centras, Vatikano aprobuotas, ir 2) kad visi lietuviai kunigai turėtų troškimą dirbti tik lietuvių pastoracijoj. Lietuvius klierikus reiktų- ta prasme auklėti, juos turėtų pagloboti lietuviai kunigai.    Kun. Titas Narbutas

NE PAMOKSLININKŲ, BET MODELIŲ

Jaunimas šiandien stoja į Taikos Kuopą, kovoja už skriaudžiamųjų teisesatrodo, kad idealizmo netrūktų. Kodėl betgi jo nevilioja dvasiškių luomas? Man atrodo, kad dvasiškija nesukuria tinkamo savo vaizdo, kurį jaunimas norėtų sekti. Daug vyresniųjų kunigų nesupranta jaunimo, laikosi nuo jo atokiai, daugelis jaunesniųjų kunigų yra apkrauti kitokiais darbais... Šių dienų jaunimui reikia ne pamokslininkų, bet modelių: gyvų, žavinčių, praktiškų, uždegančių asmenybių. Tai yra ne tik problema šių laikų kunigams ir seselėms, bet daugiau iššūkis.    V. Kolyčius

TIESIOGINIS APAŠTALAVIMAS

Gal gerai, kai Dievo pašauktieji savo talentus naudoja meno, kultūros, civilizacijos, politikos, ekonomijos lygiui kelti ir tais dalykais Dievą garbinti bei jam tarnauti, nors tos visos pareigos pirmoj eilėj priklauso pasauliečiams. Bet kai Viešpaties piūtis didelė, o darbininkų maža, ar nereikėtų visiems dvasiškiams daugiau pasišvęsti tiesioginiam apaštalavimui? Gal tada ir visuomenė pasidarytų religingesnė, o tuo pačiu ir pašaukimų sėklai dirva būtų derlingesnė.

Brolis Petras Kleinotas, S. J.

ATSINAUJINIMO BRANDUOLIAI

Gal būtų verta pirmiausia suorganizuoti parapijose dvasinius skyrius, kurių tikslas būtų atnaujinti tikėjimo dvasią mūsų išeivijoje- Gali tai būti studijų rateliai arba diskusiniai būreliaivienas tėvams, kitas jaunimui. Į juos reikia kviesti paskaitininkus, kurie pajėgtų uždegti klausytojus ir įtraukti visus į diskusijas. Narių skaičius gali būti labai mažas, bet, jei jie bus gyvi ir užsidegę, jie galės tapti tuo branduoliu, iš kurio išsivystys parapijos atsinaujinimas. Su atsinaujinimu atsirastų ir organizacijos pašaukimų reikalams. Mano nuomone, pašaukimams ugdyti organizacijos tik tada bus prasmingos, kada jos išdygs iš dvasinio atsinaujinimo, patiems pasauliečiams pripažinus, kad tokios organizacijos yra reikalingos. Jei jos bus tik vienuolių steigiamos ir vedamos, jos neatneš tiek daug vaisiaus.

Sesuo M. Annunciata, S. J. C.

SUPRASTI SAVO VIETĄ PASAULYJE

Viskuo atsiverti kitiems ir asmeniniu kontaktu bei visuomenine veikla apreikšti kitiems Dievo meilę, juos įjungiant į žmonijos išganymo darbą. Dar nuoširdžiau užsiangažuoti artimo tarnybai, visa tai pagrindžiant malonės džiaugsmingu efektingumu. Suprasti savo vietą pasaulyje ir dar labiau žiūrėti į tai amžinybės akimis.

Sesuo M. Jurgita

VATIKANO II ĮPAREIGOJIMAI

a) Vienuoleibūti žymiai sąmoningesne vienuole; b) padėti kiekvienam krikščioniui geriau suprasti ir įvertinti jo misiją tapti tobulu krikščioniu ir tikru Dievo tautos nariu su visom privilegijom ir pareigom; c) patiems geriau ir pilniau suprasti Vatikano II susirinkimo įpareigojimus ir padėti juos įvykdyti; d) realiai ir radikaliai stengtis jausti, kentėti ir dirbti su Bažnyčia. — Vienos lietuvaičių vienuolių kongregacijos viršininkė