Spausdinti
DU MARGI LAIŠKELIAI
 
KU-KLUX KLAN’O BALTOS KAUKĖS
 
     Mielas Drauge, aš jau senokai rengiausi parašyti Jums porą žodžių apie Ku-Klux Klan. Jūs, tur būt, būsite neseniai skaitę spaudoje apie kelių asmenų pastangas — berods, Filadelfijoje — surikiuoti labai išsklydusias Ku-Klux Klan’o eiles ir sustiprinti jas naujomis jėgomis. Ar šios pastangos atneš norimų vaisių, parodys ateitis. Atrodo, kad Ku-Klux Klan’ą teks palikti istorijos puslapiuose, nebent galimas juodosios ir baltosios rasės interesų susikryžiavimas Amerikoje užpils naujos alyvos ant senos ugnies.
 
     Ku-Klux Klan — slapta organizacija — įsisteigė Pulaski, Tenn., apie 1865 metus. Pirmieji šios organizacijos tikslai buvo, palyginti, nekalti. Vis dėlto, vėliau organizacijos veidas visiškai pasikeitė. Po Laisvių Įstatymo — sulyginančio visus Amerikos gyventojus — paskelbimo Jungtinių Valstybių pietuose atsirado visa eilė naujų ir, gal būt, nepramatytų problemų. Tūkstančiai negrų išėjo iš vergijos ir — pagal naują Laisvės Deklaraciją — tapo laisvais ir pilnateisiais piliečiais. Deja, daugelis politikų ir gobšių prekybininkų pasijuto pašaukti išnaudoti staiga susidariusią ir labai dėkingą padėtį ir prilaikyti negrų veržimąsi į socialinio gyvenimo laisvę. Ku-Klux Klan pasiryžo prižiūrėti negrus, kontroliuoti jų ekonominį ir socialinį gyvenimą ir bausti išsišokėlius ir prasižengėlius. Labai daug žiaurių ir nelegalių darbų buvo atlikta Ku-Klux Klan’o vardu.
 
     Pirmasis Ku-Klux Klan’o susirinkimas nutarė išrinkti Didįjį Ciklopą arba prezidentą; Didįjį Turką arba maršalą; Didįjį Iždininką ir du Liktorius. Buvo paskirtas tam tikras narių skaičius, sudarąs gvardiją vidaus ir išorės saugumui palaikyti. Kiekvienas narys turėjo įsigyti baltą kaukę, aukštą ir smailu galu kepurę — sūrmaišio pavidalo — ir ilgą apsiaustą, uždengiantį visą kūną. Aukšta, smaila kepurė turėjo paaukštinti žmogaus ūgį ir visam pavidalui suteikti panašumą į šmėklą. Kiekvienas narys turėjo švilpuką, kuriuo — pagal slaptą Morzės abėcėlę — susisiekdavo su kitu nariu. Labai greitu laiku Ku-Klux Klan išaugo į labai didelę ir labai galingą organizaciją —- Imperiją Imperijoje — ir jos nutarimai būdavo įstatymas visiems krašto ar apylinkės gyventojams. Didysis Ku-Klux Klan’o suvažiavimas 1867 metais Nashville, Tenn., nutarė sucentralizuoti visą veikimą ir išrinkti naujus vadus visai organizacijai. Tokiu būdu atsirado Didysis Vizyris, valdąs nematomąją Imperiją su dešimčia Genijų. Jo valdžia buvo tikrai diktatoriška. Didysis Drakonas su aštuoniomis Hydromis valdė vieną nematomos Imperijos provinciją ir tt.
 
     Minėtasis Nashville susirinkimas paskelbė deklaraciją, kurioje sakoma, kad Ku-Klux Klan’as pripažįsta Jungtinių Valstybių Konstituciją ir visus įstatymus; stengiasi padėti silpniems, bejėgiams ir neteisingai apkaltintiems; pasiryžta saugoti Jungtines Valstybes nuo bet kokių svetimų įtakų ir žiūrėti, kad Jungtinių Valstybių įstatymai būtų visų vykdomi. Šita deklaracija nusako tikslus labai bendrais bruožais ir atveria vartus į sauvaliavimą. Nenuostabu, kad šita organizacija atliko nesuskaitomą eilę smurto darbų prieš negrus ir sulikvidavo daugelį atsisakiusių pasiduoti jos įtakai ir reikalavimams. Baltos kaukės paslėpė ne tik veidus, bet ir smurtininkų pavardes. Teroras, brutalumas ir kartuvės lydėjo kruviną Ku-Klux Klan’o kelią. Apie 1871 metus Amerikos prezidento Grant’o proklamacija uždarė Ku-Klux Klan’ą. Šimtai žmonių buvo suimta. 1916 metais Ku-Klux Klan’as vėl atgijo, o 1926 metais jau turėjo apie 2000 vietinių skyrių. Šiandien — be labai retų išimčių — Ku-Klux Klan’o nebesigirdi.
     Katalikams šios organizacijos veikimo būdai ir priemonės nėra priimtinos ir joje dalyvauti draudžiama. Neseniai buvo pasirodęs filmas, vardu “A Storm Warning”, duodąs labai gyvą ir įspūdingą paveikslą apie Ku-Klux Klan’o organizaciją ir veiklą.
 
KADA SUSILPNĖJO ŽMOGAUS VALIA?
 
     Brangus Bičiuli, Tavo klausimas man buvo labai įdomus, nors ne visai lengvas atsakyti. Žinau, kad nebūsi patenkintas, jei aš sakysiu, kad mes vėl susidūrėme su tikėjimo paslaptimi. Žinoma, paslapčių nėra ko gėdytis. Juk religija be paslapčių — tiek savo kilme, tiek paskirtimi — būtų grynai žemiškas dalykas.
 
     Pirmiausia Tu mini gimtąją nuodėmę ir jos įtaką į visą žmogų, o ypač jo valią. Sakai, kad po gimtosios nuodėmės žmogaus valia nusilpo. Ir Bažnyčios Susirinkimų dokumentai mums pabrėžia, kad gimtoji nuodėmė aptemdė žmogaus protą ir susilpnino valią. Aš manyčiau, kad čia pat tektų atkreipti dėmesį į nuodėmės blogį ir jos paralyžuojančią galią. Kada žmogus tolinasi nuo šviesos šaltinio, matomumas mažėja. Kada žmogus tolinasi nuo Dievo ir nuo gėrio, įtaka silpnėja. Bet kodėl žmogus tolinasi nuo Dievo ir nuo gėrio, jei jis buvo sutvertas Dievui. Kodėl? Ar pirmasis žmogus turėjo tobulą Dievo idėją? Ne. Tiesa, tiek jo protas tiek valia viršijo šiandienio žmogaus valios ir proto pajėgumą. Bet pirmasis žmogus galėjo būti gundomas. Jis turėjo laisvą valią, įgalinančią žmogų apsispręsti gėrio ar blogio sąskaitom Juk ir pirmasis žmogus, nors gyvendamas rojuje ir ypatingame Dievo artume, buvo bandymo laikotarpyje. Jis turėjo įrodyti savo dvasinį subrendimą ir atsakomingumą tūkstantinėms ateities kartoms. Ar jis suprato savo padėties rimtumą? Reikėtų sakyti, taip. Tai kodėl jis ėmėsi rizikos tokiu pavojingu momentu? Čia, mano nuomone, ir yra žmogaus laisvos valios paslaptis.
 
     Įdomu, kad net gundymo metu pirmasis žmogus svarsto ateities galimybes. Būsite kaip dievai, — skamba jo galvoje ir ausyse.
 
     Ar čia blogis pasirodo gėrio rūbuose? Galimas dalykas. Vis dėlto, pirmasis žmogus žinojo, kad jis nusikreipia nuo Dievo. Jei jis būtų turėjęs tobulą Dievo sąvoką, toks nusikreipimas būtų buvęs mažiau galimas. Deja, jis jos neturėjo.
 
     Svarstant gimtosios nuodėmės pasėkas, tenka sustoti ties dviem: proto aptemimu ir valios susilpnėjimu. Protas aptemo, kai žmogus atsitolino nuo Dievo, amžino šviesos ir tiesos šaltinio. Valia nusilpnėjo? Ar galima būtų sakyti, kad valia liko tokia pati, tik priešų daugiau atsirado? Juk vienas kareivis gali sėkmingai kautis su kitu. Ar jo jėga susilpnėja, jei jį užpuola dešimtis priešo kareivių? Atrodo, kad ne. Bet jo laimėjimo galimybės sumažėja iki minimumo.
 
     Tu sakai, kad Dievas, žinodamas ateitį, žinojo ir žmogaus tragediją. Vis dėlto, Jis paliko žmogų kapstytis savo tragedijos griuvėsiuose. Aš vėl turiu pakartoti žmogaus laisvos valios, beveik, visagalę jėgą ir jos amžinąją paslaptį. Be laisvos valios laimei sutvertas žmogus būtų kanarėlė auksiniame narvelyje. Toks gyvenimas nepatenkintų žmogaus laimės troškimo ir jos dvasinės prigimties, kuri gali pasiekti laimę ir būti tikrai laiminga naudodamasi savo laisvos valios turtu ir galia. Iš kitos pusės, žmogus nėra paliktas bevilčiui ir betiksliui grūmimuisi tarp gėrio ir blogio. Kristus — savo mirties kaina — išpirko ir sugrąžino žmogui visas esmines, anksčiau prarastas gėrybes bei teises ir suteikė jam naujas galimybes ir dieviškas priemones siekti to tikslo, kuris Dievo ranka įrašytas žmogaus nemirtingoje sieloje. Kada už keliasdešimt žemiško gyvenimo metų siūloma amžinas gyvenimas, kada žmogus žino, kur jo tikslas ir koks kelias, kada jis turi sakramentines priemones sustiprinti valią, naujus užžiebti švyturius proto aptemusiame horizonte ir amžiną turi jėgos šaltinį Kristaus Kūne ir Kraujuje, tada nebetenka kalbėti apie žmogaus gyvenimo beprasmiškumą ir susilpnėjusios valios pastangų beviltiškumą. Seni žmonės sako: “Jei gaidys negiedotų, saulė netekėtų”. Džiaukimės, kad gaidys gieda kiekvieną rytą.
 
     Linkiu Tau daug gero ir Viešpaties palaimos.
 
Bruno Markaitis, S. J,