Prašome paskaityti ir išgirsti šį Vokietijoje pasilikusiųjų brolių šauksmą, siunčiamą po platųjį pasaulį išblaškytiems, bet dvasia ir vieningumu stipriems lietuviams.
Praėjusių metų viduryje, perdavus tremtinius vokiečių globon, buvo uždaryta didžioji dalis mūsų tautinių mokyklų. Tik po atkaklios kovos pavyko kai kur dar gauti vieną kitą menkai apmokamą mokytojo etatą ir tai tik su sąlyga, kad būtų pakankamas mokinių skaičius. Toji sąlyga tačiau nelengvai išpildoma, nes mūsų žmonės gyvena mažomis grupėmis išblaškyti tarp kitų tautybių tremtinių arba privačiai tarp vokiečių. O lietuviukų Vokietijoje šiuo metu turime dar arti 3000! Tik nepilni 400 lanko lietuviškas mokyklas, o kiti priversti ieškoti šviesos vokiečių mokyklose, kuriose, kaip seniau, taip ir dabar, dar mokoma, kad kryžiuočiai buvę Lietuvos kultūrintojai ir geradariai... Tose mokyklose mūsų vaikų nutautimas vyksta pasibaisėtinu tempu. Jau po pusės metų 7—9 metų vaikas pradeda skaičiuoti tik vokiškai, po kito pusmečio jis pradės jau ir galvoti ir kalbėti tik vokiškai. Tūkstančiai Maž. Lietuvos lietuvių vaikų jau gerokai pamiršę savo gimtąją kalbą. Jau ir lietuviai tėvai priversti su savo vaikais kalbėti vokiškai.
Kyla tat klausimas: nejaugi tik tam gelbėjo lietuvės motinos savo kūdikius, bėgdamos per fronto linijas, besislapstydamos nuo bombų, kad dabar atiduotų juos svetimiesiems?
Ar gi tam vargo lietuviai mokytojai skurdžiose tremties mokyklose, kad dabar kita sėkla būtų sėjama? Ar gi tam dabar lemiamą kovą kovoja Lietuvos partizanai, kad laisvės valandai atėjus, susilauktų sugrįžtančių lietuviškai kalbėti nebemokančių tremtinių?...
Ne, mes negalime, mes neturime teisės lengva sąžine numoti ranka į šį reikalą! Už jaunosios kartos išlikimą atsakome prieš tautą visi, nežiūrint kur mus likimas būtų nubloškęs.
Vokietijos lietuvių bendruomenės vadovybė deda ir dės visas pastangas, kad lietuvių vaikus mokytų lietuviai mokytojai lietuviškose mokyklose.
Be visos eilės privačių vargo mokyklėlių esame pasiryžę išlaikyti vienintelę visame pasaulyje tikrai lietuvišką
VASARIO 16 GIMNAZIJĄ Diepholze.
Galime pasidžiaugti, kad iš visų Vokietijoje esančių tremtinių tik vieni lietuviai pajėgė lig šiol gimnaziją išlaikyti. Kitų gimnazijos jau turėjo užsidaryti. Bet tai įvyko tik todėl, kad mes aklai pasitikėjome viso pasaulio lietuvių vienybe ir susipratimu. Mes tvirtai tikime, kad nebūsime palikti vieni be paramos. O toji parama reikalinga išlaikyti gimnazijos mokinių bendrabučiui, kur turės būti maitinama ir išlaikoma 150— 200 mokinių, reikės nors po nedaug sušelpti gimnazijoje ir kitose mokyklose dirbančius mokytojus, reikės nemaža išleisti mokslo vadovėliams, rašomai ai medžiagai ir kitiems dalykams.
Šiuo metu gimnazijoje turime virš 100 mokinių, kurių arti pusės —- Maž. Lietuvos lietuvių jaunuomenė. Džiugu yra matyti, kaip veikiai nyksta skirtingumai tarp jaunimo, kaip veikiai prisimenama gimtoji kalba, kurią tūli, eilę metų belankydami vokiškas mokyklas, buvo bepamirštą. Ir taip auga tėvynei Lietuvai naujas gražus atžalynas, kurs, atėjus laikui, stos į vietą audrų išverstųjų ąžuolų...
Mes kviečiame, brangus Lietuvi, ateik mums į talką ir leisk įrašyti savo vardą į Vasario 16 gimnazijos ir vargo mokyklų rėmėjų knygas — tą tikrąjį dokumentą ir įrodymą mūsų bendro darbo, pastangų ir kovos už Lietuvą ir lietuvį. Net ir mažiausia Tavo auka stiprins mus ekonominiai ir moraliai.
Pagelbėk, sese — brolau Lietuvi, išlaikyti nenutautusią mūsų jaunuomenę, kad mūsų tėvynėje belaukianti močiutė, kad iš Sibiro ar Kazachstano tyrų sugrįžęs brolis kankinys, kad už laisvę ir ateinančių kartų ateitį bekovojąs partizanas nepasmerktų mūsų, iš svetur sugrįžusių, kad jaunuomenę praradom, kad pinigo smulkaus pasigailėjom tuo metu, kai jie ten kraują ir gyvybę aukojo.
Perduok šį mūsų šauksmą kitiems, dvasia dar nemirusiems tautiečiams. Vieningai remkite mus, kurie, nepaisydami artėjančios pasaulio audros, tarytum, besitraukiančios armijos ariergardas, su narsiom ir atkakliom širdim liekame čia, pasiryžę dirbti ir kovoti, kol Nemuno ir Neries pakrantėse suskambės laisvės varpas...
Adresai siųsti aukoms:
1. U.S.A. ir Kanadoje. Swiss Bank Corporation, 15 Nassau St., New York 5, N. Y. for account of Swiss Bank Corporation, Zuerich, in favor of Mr. Pranas Zunde, Lithuanian National Committee, Bad Sal-zuflen. Arba: BALF, 105 Grand St., Brooklyn 11, N. Y.
2. Anglijoje. Lithuanian Association in Gr. Britain, b3 Holland Park, London W. 11.
3. Argentinoje. Argentinos Lietuvių Balsas, Avenida Boedo 737, Buenos Aires, Argentina.
4. Australijoje. Australijos Lietuvis, 35 Cator St. West Hindmarsb, Adelaide S. A. Australija.
PLB Vokietijos Krašto Valdyba
ATSIŲSTOS PAMINĖTI KNYGOS
1. S. Sužiedėlis. Jėzaus Nukryžiuotojo Seserų Kongregacija. 25-ritį metų sukakčiai paminėti. 1950 m. Brorkton, Mass.
2. Nello Vian. Šv. Antanas Paduvietis. Išvertė Antanas Vaičiulaitis. Tėvų Pranciškonų leidinys, 1951 m.
3. Juozas Kruminas. Naktis viršum širdies. Gabija, 1950 m.
4. Kan. Dr. P. Aleksa. Marijos žodis Fatimoje. Liet. Kat. Spaudos Dr-jos leidinys, 1951 m.
LETTERS TO LITHUANIANS. Published monthly by The Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 5541 S. Paulina St., Chicago 36, Illinois. Yearly subscription one dollar. Single copy 10 cents.
Entered as second-class matter at the Post Office at Chicago, 111. Additional office of mailing in Putnam, Conn. LAIŠKAI LIETUVIAMS leidžiami Tėvų Jėzuitų kas mėnesį. Redaguoja T. Juozas Vaišnys, S. J. Administratorius Petras Kleinotas, S. J. Redakcijos ir Administracijos adresas: 5541 S. Paulina St., Chicago 36, Illinois. Telefonas: HEmlock 4-1677. Metinės prenumeratos kaina 1 doleris. Atskiras numeris 10 centų.
N. P. Seserų Spaustuvė, Putnam, Conn.
Vinjetės J. Pilipausko