Ištraukos iš spaudai ruošiamos knygos “Meilė Dvidešimtajame amžiuje’'
PETRAS MALDEIKIS
Konfliktas kultūrinėje ir pasaulėžiūrinėje plotmėje.Kūno ir dvasios konfliktas neapsiriboja vien individo vidinės pusiausvyros problemomis. Jis mūsų amžiuje yra pavirtęs visuotiniu pasaulėžiūriniu konfliktu, išaugusiu iš vienašališkai formuluotų teorijų bei laiko dvasios tendencijų, veikiančių šių laikų žmogaus meilės sampratą. Mūsų amžius pergyvena tendenciją, siekiančią sumažinti reikšmę dvasinės meilės, kuria yra daugiau pagrįsta krikščioniškosios kultūros meilės samprata, ir vis daugiau atpalaiduoti seksą. Vadinamoji seksualinė revoliucija yra ne kas kita, kaip vienašališkas nusigręžimas nuo dvasinės meilės principų, nebematant žmoguje gilesnio prado ir viską suvedant tik į biologiškai pagrįstas žmogaus laikymosi formas. Kai kam ji atrodo savotišku seksualiniu apsėdimu, dezintegruojančių meilės sampratą, šeimą ir moralę. Ta prasme kūno ir dvasios konfliktas jau nebėra vien atskiro individo dvasinių ir biologinių tendencijų nesusiderinimas, o visos vakarų visuomenės susvyravimas dėl jos iki šiol besilaikomų principų tvirtumo ir jai gresiančio moralinio chaoso prasmės. Giliau pažvelgus, ir šiame netikrume yra ne kas kita, kaip tas pat kūno ir dvasios konfliktas visuotine prasme. Jam suprasti tenka susipažinti su tais faktoriais, kurie teoriškai išplėtojo kai kuriuos vienašališkumus ir praktiškai juos išpopuliarino.
FREUDO ĮTAKA
Freudas yra padaręs šio amžiaus meilės sampratai labai didelę įtaką, griaudamas Platono ir krikščionybės kilnios meilės supratimą ir ją suvesdamas į seksualinio polinkio veiklumo sferą. Būdamas XIX amžiaus antroje pusėje vyravusio pozityvizmo auklėtinis, jis buvo ištikimai pasisavinęs jo mokslinio materializmo principus ir pagal juos interpretavęs ne tik meilę, bet ir visas psichinio bei dvasinio gyvenimo apraiškas, vienaip ar kitaip jas išvesdamas iš instinktų. Jų tarpe jis labai didelį, tiesiog vyraujantį vaidmenį priskyrė seksualiniam instinktui. Į šio instinkto sferą tiesioginiu ir netiesioginiu būdu jis įjungė ir tuos žmogaus pergyvenimus, kurie neturi nieko bendra nei su gyvybės perdavimu, nei su seksualiniu veiklumu apskritai.
SENSACINGAS MOKSLINIŲ DUOMENŲ POPULIARINIMAS
Seksas be meilės šiais laikais yra dažnai populiarinamas su įvairių mokslų atliekamais intymaus gyvenimo tyrimais. Žmogaus fiziologija, biologija, psichologija, antropologija, sociologija ir kiti mokslai dažnai paskelbia naujų duomenų, padedančių giliau suprasti seksualinių reiškinių esmę, jų prasmę bei jų vaidmenį žmogaus gyvenime. Bet knygų ir žurnalų leidėjai, siekdami pelno, tokius intymaus gyvenimo tyrimų duomenis išreklamuoja, padaro juos sensacingais, tuo ne tik sukeldami jaunų žmonių tos srities dalykais susidomėjimą, bet ir aštrindami jų polinkinį smalsumą...
Taip mokslinė literatūra tam tikrai žmonių daliai yra pavirtusi sekso bei meilės informacijų šaltiniu... Ryškiausiu tokių mokslinių tyrimų, turinčiu tendenciją populiarinti seksą be meilės, reikia laikyti Indijanos universiteto zoologijos profesoriaus A. G. Kinsio ir jo bendradarbių paruoštą dviejų tomų veikalą apie vyrų ir moterų seksualinį laikymąsi.
SEKSAS MODERNIOJE KŪRYBOJE
Nuo vidurinių amžių didesniuose literatūros kūriniuose dažniausiai yra parodoma didelė meilė, dažnai besibaigianti tragiškai. Tai lyg ir sudarė tradiciją, kad meilės tema gali būti traktuojama tik labai rimtai... Tačiau naujųjų laikų literatūroje meilę sumenkino jos atsipalaidavimas nuo tų principų, kurie ją darė kilnią. Modernioji kūryba jau nebesidomi kilnumu. Tas kilnumo nepaisymas morališkai sumenkino ir joje vaizduojamą meilę. Moderniojoje kūryboje meilė jau dažniausiai nebejungia šeimos ir neretai išvirsta į sekso žaidimą su žmonėmis. Netekusi pagarbos moraliniams principams, ji pati pasidarė daug kur amorali. Dėl to kūryboje jau nebekyla moralinių konfliktų tais atvejais, kur seksualinė meilė prasilenkia su moraliniais principais. Tokie prasilenkimai kūryboje jau laikomi savaime suprantamu dalyku. Meilė, kuri neprieina iki seksualinės išraiškos, moderniojoje literatūroje yra laikoma neįtikinama ir nenatūralia. Dėl to šių laikų literatūroje rečiau beužtinkama graži meilė. Tokia meilė yra laikoma sentimentalumu, tikusiu tik sentimentaliems laikams ir sentimentaliai kūrybai... šių laikų literatūra su meile be sekso paprastai neišsiverčia. F. Sheenas tą tendenciją apibūdina sakydamas, kad modernioje literatūroje meilė degeneravo į seksą. Seksas čia vaizduojamas nebe kaip meilės tam tikras atžvilgis, o kaip instinkto dominuojanti aistra. Kas normaliai yra intymu, tą literatūroje leidžiama parodyti atviriau ir natūralistiškiau. Iš kai kurios literatūros šių laikų priaugantieji žmonės įsigyja suvulgarintos meilės supratimą dažnai anksčiau, negu jie būna giliau susipažinę su rimta meile.
TECHNIKOS IR MASĖS ĮTAKA
Šių laikų meilės sampratą veikia ir bendra neasmeninė laiko dvasia bei šių laikų pažangos tendencijos. Iš tokių neasmeninių įtakų prisimintini yra technikos pažangos vyravimas ir modernaus žmogaus sumasėjimas.
Didelė techniškosios pažangos persvara prieš dvasinę pažangą atsiliepia visose gyvenimo srityse, neišskiriant nei meilės... Kur meilė pateko į didesnę technikos pažangos įtaką, ten joje labiau prasikišo racionalumui labiau prieinamas jos atžvilgis — seksas... Spausdinimo gamyba siūlo šių laikų žmogui begales techniško pobūdžio žinių apie intymų gyvenimą ir jo svarbą suveda į techniškąją pusę. Kapitalas, panaudodamas techniką, filmo, televizijos ir pigios literatūros pagalba sutelkdamas žmogaus dėmesį į pigiai parodomas meilės scenas, sumažino sekso intymumą ir padarė jį atvirų svarstymų bei pokalbių tema. Techninė sąmonė sumažino atsakingumą jausmų pergyvenimo srityje...
Meilė yra giliai individualus ir intymus pergyvenimas, kenčiąs nuo pašalinių žmonių įsiterpimo. Tuo tarpu masiniame gyvenime, kur žmonių gausumas priartėja prie minios, žmogus jau negali išvengti kitų įsimaišymo įtakos, ir jo pergyvenimai bei nuotaikos yra sąlygojami jį apsupančios —-aplink jį gyvenančios ir visur sutinkamos masės nuotaikų. Ta masinė nuotaika silpnina bei drumsčia artimesnius bei intymesnius ryšius tarp atskirų individų. Anoniminės masės formuojamas žmogus nemoka giliau prisirišti. Masinė aplinka nesudaro sąlygų meilės romantikai ir giliausiam kito asmens vertinimui... Mažiau domėdamasis nematerialinėmis vertybėmis, jis mažiau vertina ir kito žmogaus, kaip asmenybės, vertybes. Jam ir meilė atrodo daugiau tik sentimentas, o ne vertybė.
Po įvadinių pastabų apie šių laikų teorinį ir praktini pakrypimą sekso link sekančiame “Laiškų Lietuviams” numeryje bus aptariamas pats kūno ir dvasios konfliktas ir pastangos tą konfliktą teigiamai išrišti.