■    Palydint 1968-uosius

     Palydint 1968 metus, prisimena juose žmonijai atsiskleidę žiedai, atsivėrusios žaizdos — įvykiai, ją sukrėtę ar pradžiuginę.

     Politikoj:Raudonosios Armijos invazija laisvėjančioj Čekoslovakijoj šiurpiai paliudijo sovietų imperializmo nagus nesušvelnėjus.

     Religijoj-moralėj:problematiškiausias tebelieka popiežiaus Pauliaus VI "Humanae vitae" enciklika paskelbtas draudimas naudoti dirbtines gimimų kontrolės priemones ir dalinis nesutikimas pačioj Katalikų Bažnyčioj, net kai kurių kraštų hierarchijoms bendraraščiais skelbiant teisę rimtai ir pagrįstai kitaip įsitikinusiems elgtis pagal savo sąžinę.

     Medicinoj:širdies perkėlimai iš ką tik mirusio į gyvą žmogų atskleidė platesnes galimybes žmogaus gyvybei pratęsti.

     Šalpos srity:daugelio indiferentiškumas badaujantiems užblokuotoj Biafroj parodė, kiek maža yra tikro humanizmo pas žmones.

     Astronautikoj:trims amerikiečiams laimingai aplankius žemės palydovę planetą, 1968 m. istorijon įrašomi kaip kelionės į mėnulį metai.

■    Pasitinkant 1969-tuosius...

     Problemos lieka, nebent jos kaip nors išrišamos. 1968 m. paliko eibes neišrištų problemų, kurias teks rišti šiais metais. Svarbiausios — daugiausia žmonių liečiančios — yra pasaulinės ir bažnytinės...

■    ... naujas veidas politikoj

     Sausio 20 d. Ričardas Niksonas atsistoja prie pasauly pajėgiausių JAV valdžios vairo. Nuo jo sprendimo daug priklausys, kaip sėkmingai bus išspręstos JAV vidinės ekonominės ir socialinės problemos, kaip sumaniai bus vedama daugelio tautų likimą lemsianti užsienio politika.

■    ... nauja dvasia Bažnyčioj?

     Katalikų Bažnyčioj 1968 metai paliko ateičiai spręsti nuo seno užsilikusias dvi problemas: krikščioniško dvasinio atsinaujinimo ir bažnytinės struktūros pakeitimo. Pirmoji — esminė; antroji — esminei pagelbinė.

     Praėjus 8 metams po daug vilčių davusio II Vatikano suvažiavimo, dabar yra aiškiau negu bet kada, kad Bažnyčia nei dvasia, nei struktūra — pradedant bažnytine santvarka ir baigiant liturginiu kultu — toli gražu nėra tiek pasikeitusi, kiek pagal Susirinkimo nutarimus būtų buvę galima tikėtis.

     Ko ypač dar trūksta — tai krikščioniško atsinaujinimo dvasios, kurios pirmiausia siekė popiežius Jonas XXIII, šaukdamas Susirinkimą (apie tą dvasią šiame "L. L." numeryje jautriai rašo sesuo M. Jurgita; žr. 1 psl.). Tik visiems ta dvasia pilniau persiėmus, bus sudarytos palankesnės sąlygos ir naujai Susirinkimo pramatytai santvarkai, paremtai atviru pokalbiu ir didesniu visų atsakingumu.

■    Švietimo ir šeimos metai...

     Pasaulio Lietuvių Bendruomenės III Seimo nutarimu, 1969 m. skelbiami Lietuvių Švietimo ir Šeimos Metais. Tad savaime suprantama, kad šįmet bus daug viešai kalbama ir spaudoj rašoma lietuviško auklėjimo klausimais šeimoj ir mokykloj. Kad šis darbas būtų sėkmingesnis, norisi kai ką pasakyti tom temom kalbantiems bei rašantiems, kai ką kita — šeimas turintiems.

     Sakoma, kad pakartojimas yra mokymosi pagrindas. Taip yra, pavyzdžiui, atmintinai mokantis. Bet gi paprastu propagandiniu pakartojimu retai kas kitą teišmoko ką nors imti vertinti. Yra pavojaus kad šių metų tema, jei tik bus blankiai kartojama, lietuviško auklėjimo plačiau nepaskleis. Tad šįmet apie tai rašantieji ir kalbantieji turės svarbų ir nelengvą uždavinį vis naujais būdais atskleisti lietuviškos šeimos bei švietimo vertę ir užduotį.

     Reikia tikėtis, kad šiais metais sumaniai gvildenant ir — dar svarbiau — konkrečiais užsimojimais sprendžiant lietuviškojo auklėjimo klausimus, šeimas turintieji tėvai dar tvirčiau apsispręs už savo vaikų lietuvišką auklėjimą tiek šeimos rately, tiek lituanistinėj mokykloj...

■    ...vaikų labui

     Vienas gabiai sugalvotų konkrečių užsimojimų lietuvybei skleisti yra LB Švietimo Tarybos paskelbta Jaunųjų premija, pačių vaikų balsavimu atrinktam jų mėgiamiausiam rašiniui Eglutėje(žr. pranešimą šio "L. L." nr. 44 psl.).

     Šio užsimojimo tiesioginis tikslas — kad jaunieji imtų plačiau skaityti šį vienintelį išeivijoj lietuvių vaikams leidžiamą laikraštį. Netiesioginiai bus stengiamasi padidinti labai žemai nukritusios Eglutėsprenumeratos skaičių. Be to, siekiama į šį lietuvių vaikų spaudos skaitymo ir platinimo darbą įtraukti šeštadienines mokyklas bei jaunimo organizacijas.

     Visa tai gražu ir naudinga. Visų prisidėjimu tikėkimės gerų rezultatų.

■    Teatro festivalis

     Pirmąjį lietuvių išeivių teatro festivalį, įvykusį 1968. XI. 27 - XII. 1 Čikagoje, tenka laikyti gana pasisekusiu. Tokį sprendimą patvirtino iš tolimų vietovių atvykusieji teatro mėgėjų sambūriai ir gausus žiūrovų atsilankymas. Tik apgailėtinas Čikagos teatrinių pajėgų nedalyvavimas ir stoka pastatymų atrankos.

■    Studentų suvažiavimas

     1967 m. Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavime Baltimorėj buvo pastebėta, kad "studentai - aktyvistai jau pradeda suprasti, kad jų pagrindinis uždavinys — ne ryšių su vyresniaisiais nagrinėjimas, o ryšių su jaunesniaisiais tvirtinimas" (E. Makaitytė Aiduose,1968 m. vasario nr.; komentuota "L. L.", 1968 m. gegužės nr., 178 psl.).

     Deja, to tikrai naudingo ryšių tvirtinimo buvo labai pasigesta LSS suvažiavime 1968 m. lapkričio pabaigoj Čikagoj.

■    Trijų dvasios turtai

     Baigiantis 1968 m., mirė trys šių laikų krikščionijai daug įtakos turėję asmenys: jėzuitas kardinolas Augustinas Bea, protestantų teologas Karl Barth ir trapistas rašytojas Thomas Merton.

     Anglikonų - amerikiečių kilmės Thomas Merton, tapęs kataliku, įstojo į trapistų vienuolyną ir savo populiariom religinėm knygom amerikiečių skaitančioj publikoj sėjo kontempliacijos sėklas.

     Karl Barth, pasipriešinęs liberalėjančiai linkmei, savo įtakingais veikalais protestantų teologijoj akcentavo dvasinę tikros religijos prigimtį — tikėjimą Kristumi, jo Bažnyčią ir Šv. Raštą kaipo jo liudytoją, tuo suartindamas katalikų ir protestantų teologijas.

     Kardinolas Bea, vadovaudamas Vatikano Sekretoriatui Krikščionių Vienybei Ugdyti, daug prisidėjo prie šiltesnių santykių plitimo tarp katalikų ir kitų krikščionių. Be to, kaipo Šv. Rašto mokslininkas ir ilgametis Pontifikalinio Biblinio Instituto Romoje rektorius, turėjo didelės įtakos šv. Rašto katalikų studijoms, į jas įvedant naujuosius mokslinius tyrinėjimus.

     Pagrįstai galima teigti, kad T. Merton stovėjo už kontempliaciją, K. Barth — už religijos dvasingumą, A. Bea — už krikščionių suartėjimą. Jiems pasitraukus, tenepradingsta, bet tesiskleidžia jų puoselėti dvasios turtai.