Antanas Saulaitis, S. J., buvo įšventintas kunigu š. m. gegužės 17 d. Waterbury, Conn. (JAV). Šventimu apeigose, kurias atliko vysk. Vincentas Brizgys, pirmą kartą istorijoj, buvo vartojama lietuvių kalba. Naujasis kunigas pirmas mišias atnašavo ten pat gegužės 18 d., o po to — Westone, Putname, Niujorke, Bostone, Toronte, Detroite, Čikagoje, CIevelande ir kitur. Šio puslapio nuotraukoj — A. Saulaitis atnašauja mišias Jaunimo Centro sodelyje Čikagoje. 246-249 psl. jis dalinasi savo pirmųjų kunigystės dienu įspūdžiais, o 251 psl. jo sesuo, vienuolė sesuo Jurgita, rašo, ką jai reiškia brolio šventimai.
Naujai įšventinto jauno lietuvio kunigo pirmieji įspūdžiai
Iš vakaro. Prisimenu, kaip jaudinausi prieš pirmuosius įžadus Jėzaus Draugijoje prieš šešerius metus, naujokynui pasibaigus. Sunku buvo išmiegoti.
įpratau. Viešpatie, kad ramybė—tavo buvimo ženklas. Kaip šį vakarą ramu. Tu ateini pas mane. Aš ateinu pas tave.
Rytą pasiruošimas ir repeticija. Išdėjome visus rūbus, pasitarėme dėl apeigų su vyskupu.
Kaip bus gera visiems susirinkti ir vieningai švęsti, Viešpatie, toje pačioje bažnytėlėje, kurioje mažas buvau.
Procesijoje aplink bažnyčią. Koncelebruojantys kunigai, patarnautojai, mano draugas diakonas, vyskupas. Pravažiuoja automobiliai. Kažin, ką galvoja žmonės? Kas čia šiandien vyksta? Kokie nematomi dalykai vykdomi matomu būdu? Kas įžiūri šio įvykio prasmę?
Procesijoje, jau bažnyčioje. Choras giesme sveikina vyskupą, apaštalų įpėdinį. Žmonių akys seka procesiją.
Viešpatie Dieve, čia tavo žmonės ir tavo tauta, tu — mūsų Dievas. Kaip mirga įvairūs drabužiai, veidai! Visų akys kreipiasi į tave, kuris suburi mus į vieną šeimą. Kokia graži tavo buveinė!
Skaitymai. Tėvas Leonardas Andriekus skaito evangeliją: "Jūs esate žemės druska. Jūs esate pasaulio šviesa."
Kaip šie žodžiai tinka mums šiais laikais! Kokia maloni bendra mūsų našta — pakelti kitų rūpesčius, vargus, atleisti, sutaikyti, pradžiuginti!
Lietuvių jėzuitų provincijolas laisvajame pasaulyje tėvas Gediminas Kijauskas pristato vyskupui: "Bažnyčia prašo, kad šį brolį kunigu įšventintumėte.”
Gan drąsiai galiu žengti ateitin. Nors mūsų maža, jeigu laikysimės kartu, galėsime pasitarnauti mūsų tėvynei ir mūsų tautai.
Vyskupo žodis — žmonėms ir man: "Tikėk, ką mokai; mokyk, ką tiki; įgyvendink, ką mokai".
Džiaugiuosi, kad visi girdi man tariamus žodžius, nes žinos, kiek šiais laikais kunigas pareina nuo žmonių, kurie skatina, remia, pataria, prašo, supranta, priima.
Apklausinėjimas. Vyskupas klausia, ar noriai pasiryžti priimti kunigo pareigas.
Daug kas į kunigystę žiūri, kaip į auką nepilnai tikslia prasme. Lyg kas sunaikinama ar ko atsisakoma. Pagal Naująjį įstatymą, tai atsitiktina aukos aplinkybė. Auka — vienytis su Dievu per Kristų ir su tikinčiųjų bendruomene visuotinai, Kristaus pavyzdžiu. Taip, noriu, džiaugsmingai.
Paklusnumo pažadas. "Ar pažadi bažnytinei vyresnybei pagarbą ir klusnumą?"
Taip, Viešpatie, ištikimybę tavo Bažnyčiai, istorijoje tavojo darbo tąsą. Kiek daug žmonių pastangose už nuolatinį atsinaujinimą tavo siųstosios Dvasios šviesoje įskaito revoliuciją ir pasipriešinimą tavo bažnyčiai.
Litanija. Visi meldžia Viešpatį ir kartu šventųjų užtarimo, šventųjų, kurie žymūs Bažnyčios gyvenime per visus amžius.
Lietuvos kankiniai, niekas jūsų vardu nemini, mažai kas vardus ir bežinotų. Jūsų drąsa už tikėjimą ir tautinę ištikimybę duoda mums jėgų laisvai ir skaidriai žengti ateitin, jūsų vardu tęsti gyvenimą, vienyti ir vienytis, ugdyti ir auklėti, lavintis ir stengtis. Jūs gyvenate Lietuvos ateitimi, leiskite ir mums ir man būti tos šviesios ateities vilties dalininkais.
Rankų uždėjimas. Vyskupas, o po jo ir esantieji kunigai, uždeda rankas ant galvos, vienas po kito.
Viešpatie, ką galvoja lietuvis vyskupas, šiais laikais šventindamas kunigą?
Žinau jau iš anksto, kad Šventoji Dvasia neateina iš karto jaučiamu būdu, bet metų metais ruoša, gyvenimu, paprastu būdu, ir kad šių apeigų ir viso kunigiškojo gyvenimo visuma šiais įvykiais sutraukiama.
Kiek paramos suteikia visi šiandien dalyvaują kunigai, pritardami, taip paprastai rankas uždėdami!
Pašventinimo malda. Vyskupas maldos žodžiais paaiškina rankų uždėjimo prasmę. Laikinai patvirtintų žodžių gramatika ir žodynas ne visada aiškus: "Tegauna, Dieve, tavo priimtą antraeilio nuopelno pareigą; savo elgesiu teišreiškia gyvenimo papročių kontrolę". Kada mes tiek tikėsime tavo tapimu tikru žmogumi, tavo įsikūnijimu, kad nebijose švenčiausius dalykus išreikšti gryna ir gražia lietuvių kalba?
Kunigo rūbais aprengimas. Tėvas Kijauskas padeda užsidėti stulą ir arnotą.
Drabužis — simbolis. Kiek daug kunigo darbo ir gyvenimo, ypatingai dabar, atliekami apsirengus įvairiausiai, gyvenant įvairiose vietose ir sąlygose, kartais tyliai ir nematomai!
Patepimas aliejumi. Vyskupas rankas, pirštus ir delną patepa aliejumi.
Viešpatie, mes esame tavo rankų darbas.
Pasveikinimas. Kiekvienas prie altoriaus esąs kunigas — provincijolas, rektorius, klebonas — linki taikos ir ramybės.
Kaip gera pajusti bendrą kunigystę! Ką reiškia vyresnio amžiaus kunigui, kad ateina naujas? Ar bendroji kunigystė gydo kylį tarp senoviškųjų pažiūrų ir pažiūrų, išaugančių iš Antrojo Vatikano suvažiavimo?
Šventimų mišios. Kristau, tu esi kunigas per amžius, mes tik d alininkai; ir sava kunigyste suburi apie save visus žmones.
Laiminant žmones. Viešpatie, čia tavo tauta ir tavo žmonės. Tu esi mūsų tarpe. Tavo meilė stiprina mus visus, tavo džiaugsmas pradžių gina mus, tavo taika ir ramybė veda ateitin.
Sekančią dieną pirmasis kunigiškasis pamokslas. Waterburyje, lygiai dvidešimt metų nuo atvykimo Amerikon.
Skaitydami savo tautos įvykius, stengiamės suprasti, ką jie kalba, ką sako mums, jaunimui: "Aš esu jūsų Dievas, jūs mano tauta". Kaip pranašas Ezekielis vietoj išdžiūvusių kaulų matė Viešpaties žadėtą gyvybę ir jėgą, taip ir mūsų gyvenimas turi pasižymėti viltimi, ne tik žodžiu, bet pačiu gyvenimu.
Mišios namie. Kaip savaiminai, nuo pirmųjų krikščionių ligi dabar, tinka ši šventė, ši meilės ir artumo šventė, namuose, namie.
Mišios mokslo draugų tarpe, Westono kolegijoje. Mes tiek įvairūs ir skirtingi, bet, per tuos metus kartu gyvendami, iš didelės įstaigos sukūrėme namus, kuriuose yra sąlygos pajusti Dievo buvimą mūsų tarpe.
Mišios Putname, Nekaltai Pradėtosios Marijos seserų vienuolyne, kartu su Raudondvario bendrabučio mergaitėmis.
Antanas Saulaitis, S. J.