JAUNYSTĖ
Lietuvių jaunoji karta išeivijoj eilėmis kalba retai. Dėl to tos eilės yra labai brangintinos. Šiame "Laiškų Lietuviams" numeryje yra surinkti keli eilėraščiai. Jais jaunieji autoriai išreiškia savo nuotaikas apie laiką (Augustinas Tijūnėlis, "Sekundės", 282 psl.), skausmą (Rasa Šilėnaitė, "Augo krūmas raudonų uogų", 294 psl.), praeities pergyvenimus (Laima Švėgždaitė, "Aš tave atsimenu", 290 psl.) dangaus pėdsakus žemėj (Sesuo Ona Mikailaitė, "Sename sode", 294 psl.) ir apie jaunus "pūko lietaus lašus" (Aldona Zailskaitė, "Lašai", 287 psl.).
SENAME SODE
SESUO ONA MIKAILAITĖ
Kelios kreivos obelys —
sodo iliuzija,
o vis vien sniegas kvepia žiedais...
Žiedai ir žiedai ir žiedai
juodoj žemėj
pėdsakai...
Kvapas po lietaus —
esencija ne žemės,
bet vis dar ne dangaus...
Krinta obels žiedai,
o aš vis laukiu
obels žiedų...
Pirmyn — atgal, pirmyn — atgal
supasi šaka —
nulaužta...
AUGO KRŪMAS RAUDONŲ UOGŲ
RASA ŠILĖNAITĖ
Augo krūmas raudonų uogų kaip
kraujo lašai.
Ir aš galvojau, iš kur tos uogos
kaip kraujo lašai.
Ir siekiau skint raudoną uogą...
ranką į krūmus... raudoną uogą —
ir sužinojau, iš kur tos uogos
kaip kraujo lašai.
