APIE ŽODŽIO S E K A N T I S VARTOJIMĄ
J. Jablonskis taisydavo posakius sekantį kartą, sekančią savaitę, sekančiais metais. Jis sakydavo, kad gali būti tik sekantis kumeliukas, kuris seka paskui kumelę, o aukščiau minėtais atvejais reikią vartoti kitą arba ateinantį, pvz. ateinantį kartą, ateinančią (arba kitą) savaitę, ateinančiais (arba kitais) metais. Kai kurie mūsų kalbininkai dar ir dabar mano, kad gal taip ir reikėtų sakyti, bet daugumas kalbininkų minėtais atvejais jau leidžia vartoti ir sekantį. Vis dėlto yra atvejų, kuriais joks kalbininkas neleis vartoti to sekančio. Labai dažnai, ypač susirinkimų protokoluose, yra parašoma: Į valdybą išrinkti sekantys asmenys, kurie pareigomis pasiskirstė sekančiai. Buvo sudaryta sekančios sudėties komisija. Šiam klausimui ištirti pirmininkas paskyrė sekančius narius. Šiuose sakiniuose visiškai nevartotinas žodis sekantis. Juos reikėtų taip pataisyti: Į valdybą išrinkti šie asme. nys, kurie taip pasiskirstė pareigomis. Buvo sudaryta tokios (arba šios) sudėties komisija. Šiam klausimui ištirti pirmininkas paskyrė šiuos narius.
KĄ REIŠKIA PRAVESTI?
"Lietuvių kalbos vadove" šio žodžio visiškai nėra, o "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas" pamini šias jo reikšmes: 1. vesti — Arklį pravedė pro šalį. 2. nutiesti — Kelią pravedė per mišką. 3. įvykdyti, atlikti — Pravedė savo pasiūlymą. Tai ir viskas. Tad atrodo, kad visai nevykusiai vartojamas šis veiksmažodis tokiuose sakiniuose: Kviečiu poną Jonaitį pravesti susirinkimą. Laužą puikiai pravedė skautininkas Petraitis. Jam buvo pavesta pravesti švaros savaitę. Šiuos sakinius taip reikėtų taisyti: Kviečiu poną Jonaitį vadovauti susirinkimui (arba vesti susirinkimą). Laužui puikiai vadovavo (arba laužą puikiai vedė) skautininkas Petraitis Jam buvo pavesta organizuoti švaros savaitę.
“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” LINKSNIAVIMAS
Jau daug kartų teko pastebėti, kad kai kurie žmonės, viešai kalbėdami apie "Laiškus Lietuviams", visiškai susimaišo ir visai neteisingai pavartoja šių dviejų žodžių galūnes. Tačiau šio iš dviejų žodžių susidedančio vardo linksniavimas yra labai paprastas — yra linksniuojamas tik pirmasis žodis Laiškai, o Lietuviams visada pasilieka nepasikeitęs naudininko linksnis. Taigi sakoma: Parašiau straipsnį "Laiškams Lietuviams". Dar negavau "Laiškų Lietuviams". Apie tai skaičiau "Laiškuose Lietuviams". Esu labai patenkintas "Laiškais Lietuviams".
AR VARTOTINAS VEIKSMAŽODIS APJUNGTI?
Lietuvoje išleistame akademiniame "Lietuvių kalbos žodyne" veiksmažodį jungti randame su priešdėliais at-, į-, nu-, pa-, per-, pri-, su-, už-, bet nerandame su priešdėliu ap-, o nerandame dėl to, kad nei mūsų gyvojoje kalboje, nei ankstesniuose raštuose tokios vartosenos visiškai neužtinkame. Ap jungti yra rusiškojo objedinit' vertinys. Tad yra taisytini tokie pasakymai: Katalikų Federacija apjungia (— sujungia) visas katalikų organizacijas. Lietuvių Žurnalistų Sąjunga apjungia (— jungia arba sujungia) visus lietuvius žurnalistus. Vytautas Didysis apjungė (— sujungė) daugelį kraštų į vieną valstybę.
APIE MOTERIŠKŲ PAVARDŽIŲ VARTOJIMĄ
Kiekvienas bus pastebėjęs, kad tiek mūsų rašomojoje, tiek šnekamojoje kalboje yra dvejaip vartojamos moteriškosios pavardės, sudarytos iš vyriškųjų pavardžių su galūne -us arba -ius. Pvz. vieni sako Bičkuvienė, Butkuvienė, Černiuvienė, Griniuvienė, o kiti — Bičkienė, Butkienė, Černienė, Grinienė. Pirmoji forma yra charakteringa aukštaičiams, o antroji — žemaičiams. Pirmoji forma, be abejo, yra senesnė. Tik vėliau, pamirštant moteriškųjų formų darybos dėsnius, buvo pradėta maišyti priesagas -uvienė (iuvienė) ir -ienė. Mūsų bendrinei kalbai būtų teiktinesnė priesaga -uvienė (-iuvienė). Ši priesaga yra vartojama ne tik pavardėse, bet ir kituose moteriškosios giminės žodžiuose, kilusiuose iš vyriškosios giminės žodžių su galūne -us (-ius), pvz.: kerdžius — kerdžiu-vienė, sukčius — sukčiuvienė, puodžius — puodžiuvienė.
Vartojant šios rūšies moteriškąsias pavardes su priesaga -ienė, kartais gali būti neaišku, ar ši pavardė yra kilusi iš vyriškosios pavardės su galūne -us (ius), ar su galūne -is (ys). Jeigu vietoj Braždžiuvienė sakysi Braž-dienė arba vietoj Skardžiuvienė — Skardienė, tai nežinosi, ar jų vyrai bus Braždžius ir Skardžius, ar Braždys ir Skardys.
Tad siūlytume šias pavardes vartoti senesniąja ir lietuvių kalbos žodžių darybai būdingesniąja forma su priesaga -uvienė (iuvienė). Bet jokiu būdu nenorime Bičkienių ir Lipčienių versti vadintis Bičkuvienėmis ir Lipčiuvienėmis, jeigu joms taip nepatinka. Pavardžių rašyme ir kirčiavime kalbininkai yra gana "liberalūs" — leidžia taip vartoti, kaip kurioje nors tarmėje yra įprasta.
O KAIP SU TUO ATSINEŠA?
Dar vis kartais tenka išgirsti sakant: Kaip tu atsineši į šitą klausimą? Ar mes teisingai atsinešame į juodosios rasės žmones? Tai yra visiškai nevartotini posakiai, nes čia tas "atsinešti" yra vertinys iš rusiškojo otnosit'sia. Užuot vartoję tuos rusicizmus, turėtume taip pasakyti: Kaip tu žiūri į šį klausimą? Ar yra teisingi mūsų santykiai su juodosios rasės žmonėmis?