Spausdinti

ALBINAS BARANAUSKAS

SPALIAI

Jie byra ir byra iš kalno liepsnos
Pavėjui į lygumą tarp alksnynų.
Sodus jie prilaisto rausvos sutemos,
O kluonus prikrauna medinių dainų.

Rugienom dar pėdos talkos šnekančios,
O medžių pavėsiuos jau dreba liga.
Keleiviams vėliems išgąstingos šviesos
Ant prieblandos dūžiai įbrėžia staiga.

Geltona naktis juodą vėją išgirdo,
Sulinkusios liepsnos užgrojo aukštai,
Kieme uostinėjantį šunį nugirdė
Prieklėty sudėti kanapių pluoštai.