Spausdinti

AE VARTOTINAS ŽODIS SANTARYBA?

     Seniau šis daiktavardis kai kurių istorikų vartotas bažnytiniams susirinkimams vadinti. Jei neklystu, jį dar vartojo ir A. Alekna savo Bažnyčios istorijos vadovėliuose. Pažymėję senžodžiu (veraltet), jį su A. Sennu įdėjome ir į mūsų lietuviškai - vokišką Lietuvių rašomosios kalbos žodyną, išleistą C. Winterio leidyklos Heidelberge (5 tomai, 1932-68).

     Panašios darybos yra gyvi liaudiniai vedybiniai terminai sąvedybos ir sanderybos, kada jaunus žmones suveda susipažinti ir kada susiderama vestis. Taip pat lažybos, kada susilažinama, vadinamos sąlažybomis. B. Sereiskio žodyne yra dar sąvadybos (sąvada, sąvadautojas, ang. procurer, pander, pimp). Naujas vedinys yra vienaskaitinė ..sąskaityba — sąskaitų vedimas ir tos rūšies mokslas. Taigi santaryba turėtų reikšti tarimąsi ir susitarimą. O bažnytiniam susirinkimui, lot. concilium (iš veiksmažodžio calare — sušaukti), gr. synodos, vok. Konzil, ang. (church) council, šis terminas imtas vartoti, supainiojus su lot. consilium, reiškiančiu tarimąsi, pasitarimą (plg. ir anglų council).

     Bažnytiniam reikalui palikime dabar vartojamą susirinkimą (pvz. Vatikano arba ekumeninis susirinkimas) Jei kas norėtų ir atitinkami veiksniai susitartų, tai būtų galima pasigaminti daugiskaitinę lytį santarybos.

DAR DĖL FOTO IR KITU NELINKSNIUOJAMU DAIKTAVARDŽIU

     Daugelio kalbų vartojamas (plg. ang. ir pr. photo, vok. Photo ir Foto, rus., ček. foto) ir į lietuvių kalbą besibraunąs nelinksniuojamas foto yra fotografijos santrumpa, kurią žodynai paprastai apibūdina kaip šnekamosios kalbos liaudinę, tarminę lytį (ang. informal, vok. volkstümlich, rus. razgovornoje). Čekai gretimai su nekaitomu foto turi ir linksniuojamą fota bei mažybines fotka, fotočka. Plg. ir Lietuvoje gimnazistų tarpe paplitusią fotkė, kuri bus kilusi iš lenkiškosios miesčioniškosios fotka.

     Bendrinei kalbai foto Lietuvoje nepripažįstamas, nes jo nėra nei Balčikonio Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (1954), nei antrajame akademinio žodyno tome (1969). Ir Barono Rusų -lietuvių kalbos žodyne (1967) rus. foto (šnek.) verčiamas tik fotografija. Bet I. Liochino ir kt. Tarptautinių žodžių žodyno vertime, redaguotame Ch. Lem-cheno, abiejuose leidimuose (1951, 1969) dedamas foto ir nurodomas į fotografiją.

     Apskritai dabar Lietuvoje pastebimas polinkis nelinksniuoti visus tuos svetimuosius žodžius, kuriuos ir rusai nelinksniuoja. Linksniuojami išliko tik biuras, kinas, radijas, depas ir autas (su tvirtaprade priegaide). Biuras (pr. bureau) linksniuojamu žymimas jau A. Lalio 1902 m. žodyne, nors J. Šlapelis savo Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlyje (1907) dar rašė biuro. Lengvai kaitomu prigijo kinas, ir niekas dėl to neatžagariavo, nes ir lenkai savo kino linksniuoja, kaip ir vokiečiai Kino, nors rusai visus naujuosius skolinius su galūne -o palieka nekaitomus (plg. rus. pal'to ir liet. paltas iš pr. paletot). Radijas visuotinai prigijo vartosenoje apie 1933 metus. Tais pat metais Kaune buvo pradėtas leisti savaitraštis Radijo Bangos, bet dar 1930 m. ėjo žurnalas Radio Bangos. Atsimenu, viename pasitarime su kalbininkais K. Račkauskas-Vairas labai gynė nekaitomą radio. Bet nurodžius, kad nekaitomi daiktavardžiai lietuvių kalbai apskritai yra svetimi ir kad pvz. lenkai radio vis dėlto linksniuoja, sutarta vartoti dabartinę lytį. Polinkį kaityti rodė ir to meto liaudies kalboje vartoti radis, radys, radija ir inteligentų radijušas (juokais). Prieš karą jau buvo prigijęs trumpinis taksis su mažybiniu taksiuku, bet 1948 m. B. Sereiskio Trumpas lietuviškai rusiškas žodynas jau susigrąžino nekaitomą taksi, vėlesniuose žodynuose šalia taksi (su kirčiu galūnėje, kaip ir rusų kalboje) tik antroje vietoje toleruojamas taksis. Didysis akademinis žodynas paprastai deda ir visus vienatomio žodyno žodžius.

     Nekaitomųjų daiktavardžių atžvilgiu, bent sprendžiant iš žodynų, dabar Lietuvoje daug maišaties. Pvz. Balčikonio žodyne atašė, dekoltė, ateljė, kupė, reziumė nepažymėti nekaitomais, bet prie fojė jau pridėta pažyma nkt., o A. Lyberiui visi jie (dekoltė neįdėtas) yra nekaitomi. Didysis žodynas vėl prie dekoltė ir fojė nežymi, kad nekaitomi, bet prie atašė ir ateljė vėl prikergta pažyma ppr. ind. (= paprastai nelinksniuojama). A. Valeckienė įdomiame straipsnyje "Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje" (Lietuvių kalba tarybiniais metais. Vilnius, 1967 m., 108-128 psl.) paliečia ir nekaitomųjų žodžių klausimą. Ji pastebi, kad lengvai linksniuojamais gali išvirsti svetimieji skoliniai su galūnėmis -ė, -i, bet kartu pabrėžia, kad šalia kilmininkų, pvz. dekoltės, kūpės (su galūniniu kirčiu) nevartojami galininkai dekoltę, kupę, kur kirtis pagal lietuvių kalbos kirčiuosenos dėsnį turėtų atšokti į priešpaskutinį skiemenį. Autorė, kaip ir daugumas žodynininkų, be reikalo yra užsispyrę vad. tarptautiniuose žodžiuose būtinai išlaikyti ir svetimąjį, dažniausiai rusiškąjį (daugeliu atvejų perimtą iš prancūzų kalbos) kirtį. Jeigu vok. Taxi, čekų taxi (ir taxik), serbų ir kroatų taksi kirčiuojami šaknyje, tai kodėl lietuvių kalbai turėtų būti privalomas rusiškai - prancūziškas galūninis kirtis? Gyvoji žmonių kalba iš kitur atėjusi žodį vienaip ar kitaip priderina prie savosios vartosenos sistemos.

     Lietuvių kalba yra kaitomoji, todėl visai suprantamas polinkis kaityti ir naujuosius nekaitomus skolinius. Kai taksomotoro santrumpą žmonės ėmė tarti taksis, tai niekam nerūpėjo, kaip ten rusai taria ir kad to žodžio nelinksniuoja. Nekliuvo čia nė homoniminis šunelio vardas. Ang. whiskey, whisky nėra ko vadinti viski (taip rusai vadina), nes Amerikos lietuviai paprastai taria viskis arba viskė, kaip ir leidė iš ang. lady. Kalbininkų pareiga yra padėti ir skatinti gyvosios kalbos žmoninius polinkius, o ne juos stabdyti. Mes paltą, nors skolintą per slavus, linksniuojame, o rusai XIX a. kvailai užsispyrė "nekraipyti" prancūziško žodžio ir pal'to literatūrinėje kalboje nelinksniuoja, nors liaudies kalboje jis ir kaitomas. O radijas mūsų kalboje įsigalėjo tik todėl, kad jo pranešėjai, radiofono vadovybei susitarus su kalbininkais, programą pradėdavo sakiniu: Kalba Lietuvos radijas... Maždaug prieš 50 metų Kaune buvo šokamas amerikinis šokis, kurį paprastai vadindavo džimiu, rečiau džimi. O Lemche-no žodyne įdėtas tik džimi ir dar pataisytas į šimi, nes angliškai vadinamas shimmy (per nesusipratimą atsiradęs iš prancūziško skolinio chemise, marškiniai).

     Nors nekaitomi skolintiniai daiktavardžiai bendrinei kalbai apskritai neteiktini, bet visai jų neišvengsime. Nelinksniuojami mūsų kalboje liks tokie žodžiai, kaip bruto, neto, saldo, konto, solo, moto (ir motto), meniu, interviu, randevu, tabu. Taip pat galima spėti, kad "svetimienos" mėgėjai ir toliau vartos, kaip vartoję, nelinksniuojamąją foto, tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje.

     Dar dėl rašybos, kur foto eina pirmuoju sudurtinio žodžio sandu. Čia jis, kilęs iš gr. fos, km. fotos (šviesa), reiškia: 1. kilęs ar veikiąs ką nors, atliekąs šviesos spindulių poveikiu, 2. atitinka žodžius fotografinis, fotografija. Pirmuoju atveju nėra jokių rašybos svyravimų, rašome kartu: fotochemija, fotometrija, fototerapija, fototipija, fotosfera, fotocelė, fotoefektas, foto-metras, fotoliuminiscencija, fotomorfozė, foto statas (aparatas ir nuotrauka). Bet taip pat visuotinai rašoma fotokopija ir dažniausiai fotomontažas, kur sutrumpinta fotografinė kopija, fotografijų montažas. Bet vėl atskirai rašoma: foto ateljė, foto aparatas, foto popierius, foto mėgėjas, foto objektyvas, net foto nuotrauka, kuri juk ir tereiškia fotografiją, nuotrauką. Lietuvoje dabar visi šie žodžiai rašomi kartu, taip pat ir fotokorespondentas, fotoreporteris, fotoparoda, fotožvalgyba, nes ir rusų čia kartu rašoma. Plg. ir ang. photocurrent (ir photoelectric current), photomap, photoprint, photomural, photogravure, photoplay, photojournalism, bet ir photo - offset, photo -exhibition, taip pat photo base, photo layout, photo spread, photo finish (sporto terminas). Taigi rašoma net trejaip. Jei kas iš mūsų vietoje nuotraukos būtinai užsispiria tevartoti nekaitomą foto, tai ir skyrium rašymas anais atvejais visai suprantamas, taip pat ir Lietuvių Foto Archyvas. Bet, rodos, paprasčiau ir lietuviškiau rašyti: A. Kezio nuotrauka arba Nuotrauka A. Kezio, o ne Foto A. Kezio. Mat ką iš kur įsispitrėjus, sunku akį ir liežuvį beatitraukti.    A. S.

Redakcijos prierašas.

     Esame dėkingi prof. A. Saliui už šių dviejų žodžių, santaryba ir foto, vartosenos bei rašymo praktikos paaiškinimą. Tad aišku, kad žodis santaryba yra nevartotinas vietoj Bažnyčios susirinkimo, o dėl foto rašymo drauge ar atskirai su kitais žodžiais tai dar yra daug sąmyšio. Netrukus prof. A. Salys žada parašyti apie nemažai diskutuotus du maldų išsireiškimus: Tikiu Dievą (ar į Dievą) ir Kaip danguje, taip ir žemėje (ar ant žemės).