JAUNIMAS

JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

     JAV LB Centro valdyba šių metų gegužės mėn. pradžioje buvo suruošusi jaunimo simpoziumą, kuriam vadovavo jaunimo atstovė Audronė Kubiliūtė su specialia šiam tikslui suorganizuota komisija. Buvo sukviesta apie 60 aktyvių studentų iš visos Amerikos. Simpoziumas buvo uždaras, tad šiam rašiniui medžiagos tebuvo galima imti iš labai trumpų, lakoniškų simpoziumo dalyvių paruoštų santraukų, iš kurių kartais net sunkoka susidaryti vaizdą, apie ką ten buvo kalbėta ir diskutuota. Kaip iš kai kurių dalyvių teko nugirsti, šis simpoziumas buvęs tik susipažinimas — ateinantį kartą, jeigu panašus simpoziumas bus suruoštas, jau bus galima ką nors konkrečiau nutarti. Simpoziume buvo nagrinėtos penkios pagrindinės temos, kurios dar buvo suskirstytos į smulkesnes dalis ir pateiktos diskutuoti atskiriems būreliams.

I. DALYVAVIMAS LIETUVIŲ VISUOMENĖS KULTŪRINIAME IR VISUOMENINIAME GYVENIME

     Šios temos diskusinis būrelis nr. 1, kurio moderatore buvo Eglė Juodvalkytė, svarstė galimybes jaunimui įsijungti į lietuvių kultūrinį gyvenimą. Atrodo, kad geriausias šiam tikslui kelias — priklausyti lietuviškoms organizacijoms ir aktyviai dalyvauti so-cialiniame gyvenime, ruošiant įvairius parengimus bei stovyklas.

Algirdas Grigaitis    Mergaitė prie paveikslo

     Diskusinis būrelis nr. 2, kurio moderatorium buvo Algis Makaitis, nagrinėjo lietuvių kultūrinių bei mokslinių pasiekimų iškėlimą ir pristatymą kitataučiams. Čia buvo pabrėžta asmeniškų kontaktų su spaudos atstovais ir kitais įtakingais asmenimis reikalingumas. Taip pat galėtų daug padėti profesinės organizacijos, koncertų, parodų ir kitokių parengimų ruošimas žinomose salėse bei galerijose su gerai organizuota reklama. Buvo pasiūlyta suorganizuoti komisiją, kuri rūpintųsi lietuviškų mokslinių darbų vertimais į svetimas kalbas ir įsteigti lietuviškosios kultūros informacijos centrą, supažindinantį svetimtaučius su lietuvių kultūriniais laimėjimais.

     Diskusinis būrelis nr. 3 kalbėjo apie studentų bendradarbiavimą spaudoje. Moderatorė — Marija Smilgaitė. Buvo pageidauta, kad studentiškasis jaunimas daugiau skaitytų lietuviškąją spaudą. Kai daugiau skaitys, gal bus lengviau jį įtraukti ir į bendradarbiavimą. Aišku, čia didžiausia kliūtis yra daugelio studentų per silpnas lietuvių kalbos mokėjimas. Kaltas yra ir nerangumas. Štai pvz. "Laiškų Lietuviams" kovo mėn. numeryje pateikėme jaunimui eilę klausimų, prašydami parašyti kad ir labai trumpus atsakymus. Iki šiol iš jaunimo neatsiliepė nė vienas. Laiko stoka? Žinoma, to laiko visiems nėra per daug, bet norint jo būtų galima surasti.

     Šio būrelio diskusijose buvo kalbėta ir apie jaunimo bendradarbiavimą amerikiečių spaudoje. Čia vėl pageidauta, kad būtų įsteigtas informacijos centras.

II. JAUNIMAS POLITINĖJE SFEROJE

     Šios temos du diskusiniai būreliai, nr. 1 ir 3, moderuojant Romui Sakadolskiui, nagrinėjo lietuvių politinių organizacijų efektingumą bei ryšius su tarptautinėm ir kitataučių politinėm organizacijom, taip pat buvo pažvelgta į lietuvį Amerikos politinėje veikloje.

     Kalbant apie pirmąją temą, būrelio dalyviai galvojo, kad lietuvių partijos nėra aktualios jaunimo gyvenime, jos daugiau tinka vyresniesiems (Kažin ar ir jiems čia, išeivijoje, jos reikalingos? Red.). Plačiau pakalbėta apie VLIK'ą. Pareikšta, kad VLIK'as yra teisėta organizacija, bandanti atlikti jai skirtus uždavinius, bet pastebėta, kad jis nepasižymi reikalingu lankstumu, ypač struktūriniuose partijos klausimuose. VLIK'o struktūra remiasi politinėmis partijomis, todėl nepriklausantieji partijoms negali į jį patekti, nors ir kažkaip domėtųsi jo veikla. Buvo siūlyta pakeisti jo struktūrą, kad ir nepartiniai asmenys galėtų jame aktyviai dalyvauti.

     Vienbalsiaipritarta pastabai, kad tiems, kurie kritikuoja VLIK'o struktūrą ar veiklą ir siūlo pakeitimų, neturėtų būti primetami "kolaboravimo su okupantu" ar "nepatriotiškumo" kaltinimai. Pabrėžta, jog kiekvienas lietuvis turi teisę kritikuoti savo vadus, o vadai pasiūlymus bei kritiką turi priimti su deramu atvirumu ir dėmesiu.

     Kalbėta apie mažėjančias Lietuvos diplomatinės tarnybos gretas laisvajame pasaulyje. Prisiminti ir tie asmenys, lame Amerikos spaudoje nuolat kelia lietuviškus reikalus. Pasiūlyta, kad jie būtų atitinkamai pagerbti ir skatinami tą darbą toliau tęsti. Siūlyta kreiptis su tokiais pat prašymais ir į studentus, studijuojančius politinius mokslus.

     Diskutuojant antrąja tema, dauguma pareiškė, kad lietuviai Amerikoje mažai tegali pasiekti, bandydami burtis į politinius blokus. Jungimasis į Amerikos politines partijas lietuvius tik skaldo. Manyta, kad darbas su amerikiečių spauda gali būti daug vaisingesnis už dalyvavimą Amerikos politinėse partijose.

     Diskusiniame būrelyje nr. 2, vadovaujant Juozui Kaziui, buvo kalbėta dabar taip jautria ir madinga tema — apie ryšius su kraštu. Čia buvo aptarti bendravimo būdai; pažvelgta, kokia yra visuomenės ir veiksnių reakcija į šį klausimą; prisiminta, kodėl bendravimo klausimas iškilo mūsų visuomenėje; pasvarstyta, kokia nauda iš bendravimo yra mums ir kaip mes galime bendraudami padėti kraštui; ir pagaliau iškeltas klausimas, ar mūsų bendravimas su kraštu gali paveikti Ameriką greičiau pripažinti Lietuvos okupaciją.

     Buvo siūlyta susipažinti su Lietuvos spauda ir literatūra, suorganizuoti studentams ekskursiją į Lietuvą vasaros metu, užsakyti vaikams nepolitinių knygų iš Lietuvos, važiuoti į Lietuvą studijuoti, jeigu studentams būtų sudarytos palankios sąlygos keletą mėnesių pastudijuoti literatūrą bei kitus humanitarinius mokslus.

     Dainininkai ir kiti menininkai, kurie yra kviečiami į Lietuvą koncertuoti ar suruošti savo parodas, nevažiuoja, bijodami, kad lietuvių visuomenė jų nepašalintų iš bet kokios veiklos arba kad kiti šių žygių nelaikytų okupanto valdžios pripažinimu. Aišku, kad rusai nori palaužti mūsų solidarumą. Mūsų silpnybes jie panaudoja savo tikslams. Bet rusai niekados mūsų nesuskaldys, jeigu nesiskaldysime mes patys. Kaip čia, išeivijoje, dėl bendravimo yra dvi skirtingos nuomonės, taip yra ir Lietuvoje. Vieni nori, kad mes ten atvažiuotume, o kiti bijosi, kad jų jaunimas gali būti paveiktas kapitalistinių idėjų.

     Mūsų jaunimas, bendraudamas su kraštu, tampa lietuviškesnis, labiau susipažįsta su ten esančių lietuvių galvosena ir juos supažindina su vakarų gyvenimu bei idėjomis. Į klausimą, ar mums svarbiau tauta ar valstybė, dauguma pasisakė už tautos pirmaujančią svarbą išeivijoje. Iš visų diskusijų išvada buvo tokia, kad santykiai su kraštu yra reikalingi, bet bendrauti reikia apgalvotai ir atsargiai.

III. LITUANISTIKA

     Kalbėti apie lituanistiką simpoziumo dalyviai gal buvo mažiausiai kompetentingi, nes nebuvo lituanistikos specialistų. Vis dėlto buvo mėginta diskutuoti, pasiskirsčius į du būreliu.

     Pirmasis būrelis, moderuojant Audronei Pavilčiūtei, pasišovė svarstyti lituanistikos mokslininkų ir mokytojų paruošimo klausimą. Pasirinkta tema, atrodo, tikrai buvusi perdaug pretenzinga ir, kaip jau minėjome, simpoziumo dalyviai nebuvo kompetentingi jai išsamiau panagrinėti, tad, kaip matyti iš pateiktos santraukos, tebuvo pasitenkinta viena kita bendrybe, kalbant apie lituanistinių mokyklų mokytojus.

     Antrasis būrelis, kurio moderatore buvo Skirma Makaitytė, pasiėmė "kuklesnę" temą — lituanistikos dėstymo priemonės šeštadieninėse mokyklose. Simpoziumo dalyviai sutiko, kad šeštadieninės mokyklos vis dėlto yra naudingos — jose vaikai išmoksta lietuviškai skaityti ir rašyti, bet daugumoje šių mokyklų auklėjimo metodai yra labai atsilikę, o vadovėlių padėtis apgailėtina. Buvo pabrėžta, kad, norint gerai išmokti lietuviškai kalbėti, reikia daug skaityti, o tinkamų jaunimui skaitinių mums labai trūksta.

Algirdas Grigaitis    Pranašas

 

     Iškeltas gramatikos mokymo metodikos klausimas. Ypatingai jaunesniesiems mokytojams labai sunku aiškinti gramatiką iš esamų vadovėlių. Kadangi mokyklose vaikų lietuvių kalbos žinios labai skiriasi net tame pačiame skyriuje, tai būtų naudinga kokia nors forma pritaikinti beskyrinę sistemą. Pasiūlyta lietuviško atlaso — žemėlapių rinkinio išleidimas. Rinkinys turėtų parodyti Lietuvą visais pagrindiniais istorijos laikotarpiais. Būtų galima pagaminti šiam tikslui ir atitinkamų skaidrių. Turint tokių priemonių, būtų daug lengviau aiškinti istoriją ir geografiją.

     Pasiūlyta ruošti akademiniam jaunimui seminarus, nes jų lituanistinės žinios labai menkos. Pedagoginio instituto kursai, baigusiųjų nuomone, reikalauja labiau subrendusio jaunimo, negu dabar jį lankantieji. Reikėtų suruošti jaunimui akademinio pobūdžio stovyklą, kurioje dalyviai klausytų paskaitų, laikytų egzaminus ir t. t. Dėstytojais pakviesti lietuvius profesorius iš įvairių lituanistikos sričių. Šita mintis taip visiems patiko, kad buvo nutarta ją pateikti visiems simpoziumo dalyviams, kad būtų galima specialiai šiam tikslui išrinkti komitetą, kuris kreiptųsi į LB Centro Valdybą, prašydamas tokią stovyklą suorganizuoti.

     Visų nuomone, jaunimas būtinai turi jungtis į švietimo darbą. Patys baigę šeštadienines mokyklas ir susipažinę su Amerikos dėstymo sistema, jie pajėgtų, bendradarbiaudami su vyresniaisiais, iškelti daug konkrečių pasiūlymų. Geriau suprasdami dabartinių moksleivių problemas šeštadieninėse mokyklose, gal jie galėtų tinkamiau tas problemas išspręsti.

IV. ORGANIZACIJŲ VEIKLA

     Ši tema buvo nagrinėjama, pasiskirsčius į keturis būrelius. Pirmasis būrelis, vadovaujant Leonui Valaičiui, diskutavo apie ideologijos ir struktūros suderinimą su dabartimi. Konstatuota, kad beveik visų mūsų organizacijų ideologija ir tikslai yra tie patys: mes norime matyti lietuvių tautą Lietuvos valstybėje. Apgailestauta, kad organizacijų struktūra yra atsilikusi nuo dabarties.

     Antrajam būreliui vadovavo Teresė Neimanaitė. Būrelio pasirinkta tema — jaunimo organizacijų tarporganizaciniai santykiai ir Studentų Sąjungos klausimas, bet buvo nutarta ribotis tik studentų sąjungos reikalais, nes dalyviai buvo tik šios organizacijos nariai. Sąjungos padėtis labai apgailėtina — egzistuoja tik Clevelando ir Pitsburgo skyriai, o kiti mirę.

     Išgirdus, kad Kanados lietuviai studentai nori organizuotis atskirai nuo JAV, nutarta mėginti juos nuo to atkalbėti. Žinoma, būtų gražiau, kad visi Šiaurės Amerikos studentai būtų vieningi, bet tai priklausys nuo JAV studentų susiorganizavimo ir veiklos. Jeigu jie bus veiklūs ir gerai organizuoti, tai nenorės nuo jų skirtis nė kanadiečiai.

     Trečiasis būrelis, vadovaujant Jurgiui Bradūnui, svarstė lietuvių studentų įsijungimą į kitas lietuviškas organizacijas. Tuoj buvo pastebėta, kad PLB yra visus jungiantis organas. Bendruomenėje dalyvauti galima balsuojant, o taip pat ir kandidatuojant įvairioms pareigoms. Kiekvienas 18 m. amžiaus subrendęs ir tautiškai susipratęs jaunuolis gali dirbti Lietuvių Bendruomenėje. Daugelio studentų, priklausančių lietuviškoms jaunimo organizacijoms, organizacinė veikla baigiasi drauge su studentavimo užbaigimu. Taip neturėtų būti. Baigiant studentauti, kaip tik būtų gera proga įsijungti į Bendruomenės veiklą.

     Nors mes turime daug įvairių organizacijų, bet jų visų tikslai yra labai panašūs. Jos visos yra gera lietuvybės išlaikymo priemonė.

     Ketvirto būrelio moderatorium buvo Vytautas Jurgėla. Čia buvo diskutuojama apie ryšius su pabaltiečių, amerikiečių ir tarptautinėm studentų organizacijom. Niekas neabejojo, kad mūsų ryšiai su tomis organizacijomis yra labai naudingi. Tuos ryšius galime palaikyti per BATUN (2789 Schurz Ave., Bronx, N. Y. 10465) ir per AABS — Association for the Advancement of Baltic Studies (Vytautas Jurgėla, 1497 Putnam Ave., Brooklyn, N. Y. 11227).

     Bendraujant su kitataučiais, yra geriausia proga juos painformuoti apie Lietuvą.

V. PIRMOJO JAUNIMO KONGRESO KRITIŠKAS ĮVERTINIMAS IR ANTROJO PRASMĖ BEI TIKSLAI

     Šią temą nagrinėjo Ramunė Kviklytė ir Vacys Šaulys. Ji išskaičiavo I-jo Jaunimo kongreso pasisekimus, o jis peržvelgė į nepasisekimus. Pirmu žvilgsniu galėtų atrodyti, kad toks dalykų bei įvykių vertinimas (kai vienas kalba apie pliusus, o kitas apie minusus) yra labai geras, bet mums atrodo, kad tuo galima labai suabejoti. Kai vienam būna pavesta išskaičiuoti teigiamybes, o kitam neigiamybes, tai ir vienas, ir kitas jų beveik su žiburiu ieško, kad tik daugiau priskaičiuotų. Nei vieno, nei kito pateikti rezultatai nebūna visiškai objektyvūs. Tad klausytojai ar skaitytojai tokiais atvejais iš dviejų kraštutinių neobjektyvių nuomonių turi susidaryti objektyvesnę "vidurio" nuomonę. Vienam tai pavyksta, kitam ne, nes viena daugiau paveikia teigiamybės, kitą — neigiamybės. Atrodo, kad būtų daug geriau, jeigu abudu kalbėtojai būtų pateikę savo nuomonę ir apie teigiamybes, ir apie neigiamybes. Manome, kad iš tokios apžvalgos visiems būtų galima susidaryti teisingesnį ir objektyvesnį kongreso vaizdą.

     Čia neminėsime nei tų iškeltų teigiamybių, nei neigiamybių. Žinome, kad buvo ir vienų, ir kitų, bet tai jau praeitis. Dabar reikia rūpintis ateinančiu kongresu. Praėjusio kongreso praktika parodė, kad vis dėlto viskas geriau pasiseka, kai ranka rankon dirba ir jaunimas, ir vyresnieji. Visiškai atsiribojus nuo vyresniųjų, kartais ir labai įdomios jaunimo mintys, susidūrusios su realybe, sudūžta. Vyresniųjų patirtis, sujungta su jaunimo veržlumu, gali didelius darbus nuveikti. Žinoma, kaip ne kiekvienas jaunuolis, taip ir ne kiekvienas vyresnysis tinka ramiam ir naudingam bendradarbiavimui. Rimtiems ir atsakingiems darbams reikia parinkti tokius jaunuolius, kurie jau nebesivadovautų "teenager'-iška" galvosena, kad tik jie viską supranta ir sugeba, o vyresnieji visi yra "nuts". Nereikia tokiems darbams kviestis nė tų suaugusiųjų, kurie mano, kad jaunimas yra nei daugiau, nei mažiau, kaip tik vaikiškiems žaidimams tinką pramuštgalviai, kuriems jokio rimto darbo negalima patikėti, kuriuos nuolat reikia už rankos vesti, mokyti, sudrausti, perspėti.

     Tad tikimės, kad šia vieni kitų supratimo ir bendradarbiavimo kryptimi pasuks II-jo Jaunimo kongreso rengėjai. Tada jo teigiamybės tikrai toli pralenks neigiamybes.