JUOZAS PRUNSKIS

     Niekas ir niekada žmonių istorijoje nekovojo prieš religiją taip brutaliai, taip žiauriai, taip rafinuotai, panaudojant visas diktatūrinės valstybės policines priemones, įjungiant valstybinio ūkinio monopolio priespaudą ir mobilizuojant visas technikinės ir mokslinės pažangos galimybes, kaip Sovietų Sąjunga. Gal čia, šioje srityje, konkuruoja tik raudonoji Kinija, ilgiau užtęsusi egzekucijų kelią ir mažiau maskuodamasi klastinga religinės tolerancijos skraiste.

     Ir vis dėlto kaip kartais pro kietos, slegiančios uolos plyšį prasiskverbia koks žalias daigas, taip ir priešreliginio siautėjimo nualintuose Sovietų Sąjungos tyrlaukiuose tai šen tai ten pavienių gilesnės gyvenimo prasmės beieškančių žmonių ar masinio viešosios opinijos spaudimo dėka prasimuša, kad ir gležnas, religinės minties daigas.

RELIGINĖS UŽUOMINOS RAŠYTOJUOSE

     Prieš keletą mėnesių iš spaudos išėjo M. Haywardo ir W. C. Fletcherio redaguotas veikalas "Religion and the Soviet State: a Dilemma of Power" (išleido Praeger leidykla Niujorke, 200 p., $6.50). Čia rusų literatūros profesorius Queen's kolegijoje, Niujorke, Albert C. Tod duoda straipsnį tema: "Dvasiniai elementai naujoje Sovietų literatūroje". Jis pažymi, kad viešoji nuomonė ima, kad ir atsargiai, maištauti prieš partijos liniją ir jau tokia poetė, kaip Bela Achmadulina galėjo sukurti eilėraštį, vardu "Dievas", ir tas eilėraštis nėra nei ironiškas, nei piktžodžiaujantis prieš tikėjimą. Evtušenko jau galėjo rašyti apie Kristų su pagarba. Vinokurovas panaudoja pirmojo žmogaus — Adomo — sąvoką, išryškindamas jo nekaltumą ir panaudodamas tai kaip perspektyvą, padedančią suvokti Auschwitzo krematoriumų baisumą. Voznesenskis jau gali savo kūriniuose panaudoti stačiatikių maldos formas, pamaldų temas ir veiksmingai bei pagarbiai paminėti galingą nukryžiavimo vaizdą.

     Michailo Bulgakovo apysaka "Mokytojas ir Margarita," kur literatūriškai pavaizduojamas Kristaus susitikimas su Pilotu, nebuvo išspausdinta autoriui dar esant gyvam, bet ji buvo išspausdinta žurnale "Moskva" 1966 ir 1967 m.

BAŽNYČIOJE BUVO KAŽKAS GALINGO...

     Kazakovas savo metaforiniame kūrinyje "Adomas ir Ieva" jau galėjo įrašyti tokį sakinį: "Bažnyčioje buvo kažkas galingo, kas kėlė jame mintis apie tautos genijų, apie istoriją, apie taiką ir vienatvę".

     Sergejus Čudakovas savo trumpame eilėraštyje apie žmogų, iškritusį iš laivo į jūrą, pasakoja, kaip tokiu atveju sustoja laivas ir, leidžiant lynus, stengiamasi tą žmogų ištraukti, išgelbėti. "Bet kai žmogaus siela paneria, kai jis dūsta nuo baisumų, nuo desperacijos, tada nė jo paties namas nesustoja, o pražėgliuoja pro jį..."

Voznesenskis savo mąstymuose "Ozoje" taip skelbia: "Visas progresas yra atgal žengimas, jeigu yra palaužiamas žmogus". Taigi, net rusų literatūroje ima prasiveržti gilesnės religinės prasmės ilgesys ir pasibaisėjimas teroru, priespauda. Žinant, kaip ten laisvajam žodžiui nėra jokių sąlygų, šie maži prasiveržimai yra itin reikšmingi.

LAUKIA DIEVO

P. Vladimirovas savo kūryboje perteikia tokią jungtį su istorinėmis rusų bažnyčiomis ir jų skelbtu Dievu. Jis rašo:

Išilgai Rusiją mūsų bažnyčios stovi
Užmirštos, prispaustos.
Išilgai Rusijos mūsų brangios bažnyčios stovi
Be jokių švenčių jose.
Jos dūsauja, dejuoja, aimanuoja
Ir verkia, lyg sena moteris,
Gėdėdamos dingusios praeities,
Atsimindamos jaunimą...
Tačiau vėjas neša laiką pro šalį...
Mūsų brangios bažnyčios stovi išilgai Rusijos
Ir laukia Dievo.

Kai kurie iš čia minimų kūrinių negalėjo būti paskelbti viešoje spaudoje Rusijoje, bet jie visi sukurti Sovietų Sąjungos piliečių, paskelbti slaptuose žurnaluose ar išleisti "samizdat" keliu: rankraščiuose eina iš rankų į rankas ir liudija religinio gyvenimo ilgesį.

KILKI PRIE ŽVAIGŽDŽIŲ

Jurij Stefanovas rašo:

Viešpatie Dieve,
Išklausyk mano maldą!
Žinau, kad ir Tu
Liūdi su manimi.
Ir man vienam
Tu parodai kelią
Į tamsumos požemius,
Kad nužengčiau ten už Rusiją.
Slidžiais laiptais
Aš nusileisiu
Prie Rusijos gehenoje,
Prie Rusijos pragare.
Prisiartinsiu nedrąsiai
Ir prabilsiu, vos alsuodamas:
Dėl tavęs mano kūnas.
Ir kraujas, ir siela.
Aš lenkiu savo galvą:
Tu, Rusija, nuplauki
 Savo ašaras ir pūlius
Mano krauju...
Kilki prie žvaigždžių...

     Aleksiejus Dobrovolskis slaptame žurnale "Feniksas" 1966 m. parašė straipsnį "Santykis tarp tikėjimo ir mokslo". Čia autorius prieštarauja minčiai, kad tikėjimas ir religija yra žmogaus silpnumo ar senovės nežinojimo produktas. Jis įrodinėja, kad religija atitinka žmogaus didžiausią ilgesį, kas rodo religijos atitikimą absoliučiai tiesai.

RELIGINIS FERMENTAS TARP RUSŲ INTELIGENTŲ

     Minėtoje knygoje "Religion and the Soviet State" randame ir kitą įdomų straipsnį, parašytą filosofijos profesoriaus George L. Kline, dėstančio Bryn Mawr kolegijoje, Pennsylvanijoje. Jis yra išvertęs daugelį rusų kūrinių, paruošęs jų rinkinius, yra autorius eilės studijų apie rusų filosofiją. Jis minėtoje knygoje duoda straipsnį: "Religinis fermentas tarp rusų intelektualų", čia jis primena poetus su stipriu religiniu atspalviu kūryboje, kaip Marina Cve-taeva (1892-1941) ir Boris Pasternakas (1890-1960).

     Intelektualams besiilgint, Rusijoje pradedama perspausdinti ankstyvoji, prieškarinė kūryba, nors ir su stipriu religiniu atspalviu. Pvz. nuo 1961 m. jau gaunami Skovrodos raštai, kur dūsaujama: "Mokslas nepripildė sielos gelmių... Mūsų troškulys nenumalšintas, o dar daugiau užaugęs".

     Dabar kalinamas Siniavskis skundėsi, kad miestiški patogumai ir technikos pažanga užslopina Dievo balsą: "Dievo balsas skambėjo tyruose, tyloje, bet mums kaip tik ir trūksta tylos ir tyrlaukių. Mes viską paskandinome ir užpildėme tik savimi ir mes stebimės, kad Dievas mums nepasirodo".

NEPAPIRKSITE UŽSUKAMOMIS LAKŠTINGALOMIS

Voznesenskis skelbia:

Visas progresas yra reakcionieriškas.
Jeigu žmonija sužlunga po juo.
Negalite mūs papirkti trapiais žaisleliais
ir užsukamomis lakštingalomis.

Techniškas žargonas atsistoja mano gerklėje,
Aš skolinu savo balsą ir sielą technologijai...

Technologijos, kaip ir valstybės, yra mirtingos.
Jos išblėsta ir miršta.
Tėra tik vienas pastovus dalykas žemėje.
Kažkas kaip žvaigždės šviesa, kuri dingo,
bet kuri tebešviečia.
Mes tai vadindavome siela.

DVASIOS BUVIMAS TRIUMFUOS

     Talentingas Leningrado poetas Stanislav Krasovickis dar 1958 m. reiškė viltį:

Dvasios buvimas triumfuos
Tarp kompiuterių detalių.

     "Dvasia" rašoma didžiąja raide, ir tikybinę eilėraščio prasmę dar sustiprina prieš tai buvusiose eilutėse kalba apie "Dievo" valią".

     Už geležinės uždangos vis dėlto buvo išspausdintas jėzuito Teilhard de Chardin veikalas "Žmogaus fenomenas". Tas veikalas, atrodo, turėjo daugiau įtakos Lenkijoje ir Čekoslovakijoje, tačiau ir Rusijos inteligentas dabar gali pasiskaityti Chardino tvirtinimą: "Praslinkus dviejų šimtmečių aistringai kovai, nei tikėjimui, nei mokslui nepavyko diskredituoti savo priešo. Priešingai, išryškėjo, kad nė vienas iš jų negali normaliai vystytis be kito... Kai mes kreipiame žvilgsnį į visatos viršūnę, į visumą, į ateitį, mes negalime apsieiti be religijos. Religija ir mokslas yra du sujungti veidai ar fazės vieno ir to paties žinojimo akto..."

     Prof. Kline, kuris pats lankėsi Maskvoje, Leningrade ir Kieve 1966, 1967 ir 1968 metais, liudija, kad Sovietų intelektualus veikia religinio egzistencializmo atstovai, kaip Šestovas, Berdiajevas, Rozanovas.

NAUJOS EPOCHOS ILGESYS

Brodskis viename savo kūriny, pavadintame "Kalėdų eilėraštis", viešai nepaskelbtame, sako:

Staiga, pakėlęs akis
Į Dangaus šviesą, suvoki:
Tavo gyvenimas yra tikra dovana.

     Viename savo eilėraštyje, sukurtame ryšium su Leningrade, Nevskio prospekte, nugriauta graikų bažnyčia, kad toje vietoje būtų pastatyta šokių salė, Brodskis sumini žmonių vedimą prie Kristaus ir toliau sako:

Šiąnakt aš žiūriu į lango tuštumą
Ir medituoju apie tą punktą.
Prie kurio mes priėjome,
ir klausiu savęs:
nuo ko mes dabar esam
Labiau nutolę —
nuo senovės graikų pasaulio.
Ar ortodoksijos?
Kas dabar mums arčiau?
Kas ateityje?
Ar mūsų laukia nauja epocha?
Ir jeigu taip, kokia gi mūsų pareiga?
Kokias aukas mes turim daryti dėl jos prašvitimo?

Meilė — tai yra bendrom jėgom kryžiaus nešimas.

Dostojevskis