Spausdinti

     Praėjusį pavasarį Amerikos Lietuvių Mokytojų Sąjunga buvo suruošusi Čikagoje simpoziumą panagrinėti parapijų vaidmenį lietuvybės išlaikyme. Pagrindine tema "Lietuvybės išlaikymas atsinaujinančioje Bažnyčioje" kalbėjo kun. Pranas Geisčiūnas. Jo šiek tiek sutrumpinta paskaita yra šiame "L. L." numeryje. Trumpesniais pranešimais paskaitininko mintis papildė Juozas Masilionis, Agnė Kižienė ir kiti. Šių dviejų simpoziumo dalyvių mintis taip pat čia išspausdinome.

     Išklausius ir išdiskutavus minėtas paskaitas, buvo padarytos tokios išvados:

     I.    Visais mūsų tautos laikais tikėjimas buvo lietuvių stiprybės šaltinis ne tik sunkiuose gyvenimo momentuose, bet jis buvo ir tautinio išlikimo pagrindas. Ir šiais laikais tautinis bei religinis jaunosios kartos auklėjimas yra ypatingai svarbus. Jo įgyvendinimui turi būti įjungtos visos jėgos.

     II.    Tiek tautinio, tiek religinio auklėjimo teisė ir pareiga priklauso šeimai. Visi auklėjimo veiksniai, pvz. mokyklos, bažnyčia, spauda, organizacijos ir kt., turi padėti auklėti jaunąją kartą taip, kaip siekia sąmoninga, tautiniai susipratusi, lietuviška, krikščioniška šeima.

     III.    Lietuvių tauta jau ne vieną kartą patyrė kitų įvairius įtaigojimus ir mėginimus tikėjimo pagalba nutautinti lietuvius. Gyvenimo patirtis, Dievo įsakymai ir Vatikano nutarimai rodo, kad kitataučiai ar nulietuvėję dvasininkai neturi teisės vykdyti mūsų jaunosios kartos nutautinimo darbo.

     IV.    Laikome, kad sąžiningi ir pagal evangelijos mokslą veikią dvasininkai turi pareigą be jokių išsisukinėjimų mokyti lietuvių vaikus tikėjimo tiesų ir sakramentų praktikos ta kalba, kurios pageidauja lietuvių šeimos.

     V.    Šiuo atveju negalimi jokie kompromisai, bet kokie išeities iešką bėdos susitarimai laikomi nepriimtinais ir pragaištingais, pvz. dalinis vaikų paruošimas lietuviškai maldai.

Todėl susirinkimas pateikia šiuos nutarimus:

     I. Reikalaujame, kad INSTRUCTIO DE PASTORALI MIGRATORUM CURA (migrantų sielovados globos instrukcija), Popiežiaus Pauliaus VI patvirtinta 1969 m. rugpiūčio 15 d., nedelsiant būtų vykdoma visiškai ir ištisai.

     II.    Pabrėžiame, kad šie naujieji Vatikano nutarimai įpareigoja tėvus, mokytojus, auklėtojus, o ypač dvasiškiją pasirūpinti, kad lietuvių vaikai paveldėtų lietuviškus religinius papročius ir maldą savo tėvų kalba.

     III.    Parapinėse mokyklose turi būti sudarytos tinkamos religinio lietuvių vaikų auklėjimo sąlygos, būtent: lietuvių vaikams turi būti savaitės dienomis privalomos šv. mišios lietuvių kalba. Išpažintis, šv. komunija ir sutvirtinimo sakramentas turi būti atliekami tik lietuvių kalba.

     IV.    Prašome PLB valdybą šiuos mūsų nutarimus patvirtinti, juos pripažinti lietuvių tautos reikalavimu ir skirti asmenį šiems nutarimams įgyvendinti.

     V.    Jei Instructio de pastorali migratorum cura vertimas į lietuvių kalbą ir paskleidimas ilgai užsitęstų, pavedame Mok. S-gai tą vertimą atlikti ir paskleisti lietuvių tarpe.

     VI.    Prašome lietuvius kunigus plačiau ir veikliau įsijungti į lietuvišką veikimą, o jau lietuvišką darbą dirbantiems kunigams reiškiame savo ištikimybę ir siekiame jiems padėti.

     VII.    Pavedame Mok. S-gai šiuos nutarimus išsiuntinėti įstaigoms, institucijoms, spaudai, radijo stotims ir kt.

Amerikos Lietuvių Mokytojų Sąjungos Valdyba