DALELYTĖS N E B E RAŠYBA
Praėjusį kartą "Laiškuose Lietuviams" svarstėme, kada dalelytė ne su kitais žodžiais yra rašoma drauge, o kada skyrium. Gal bus naudinga dabar panagrinėti ir dalelytės nebe rašybą. Ši sudėtinė neigiamoji dalelytė, susidariusi iš neiginio ne ir dalelytės be beveik visuomet rašoma taip, kaip ir dalelytė ne. Jos abidvi turi neigiamąją reikšmę, tik nebe pabrėžia tam tikrą tęsimąsi ar trukmę. Tad dalelytė nebe paprastai rašoma skyrium su daiktavardžiais, skaitvardžiais, įvardžiai, daiktavardiniais ir įvardiniais prieveiksmiais, prielinksniais ir dalelytėmis, pvz.: Tu jau nebe vaikas. Dabar nebe tie laikai. Jau nebe taip srauniai upė teka. Tu nebe vienas pasaulyje gyveni. Jis jau nebe čia gyvena.
Drauge ši dalelytė rašoma su veiksmažodžiais ir jų išvestinėmis formomis (dalyviais, pusdalyviais, padalyviais), o taip pat ir su veiksmažodinės kilmės daiktavardžiais, pvz.: Jis jau čia nebegyvena. Ji klaidžioja, nebežinodama, kur namai. Sunkus yra gyvenimas, nebesuprantant jo prasmės. Man yra žinomas tavo nebesugebėjimas rimčiau pagalvoti.
Su visais žodžiais dalelytė nebe (kaip ir ne) rašoma skyrium, kai yra aiškus teigiamo ir neigiamo dalyko gretinimas, priešprieša, pvz.: Jis jau yra nebe jaunuolis, bet gerokai pasenęs žmogus. Dangus jau nebe mėlynas, bet apsiniaukęs. Jau tu nebe eiti turėjai, bet bėgti.
Reikia atskirai pakalbėti apie dalelytės nebe rašybą su būdvardžiais ir būdvardiniais prieveiksmiais, nes čia pasitaiko daug neaiškumų ir maišaties. Lietuvoje išleistas "Lietuvių kalbos rašybos žodynas" (1948) teigia, kad nebe rašoma drauge tik su veiksmažodžiais ir dalyviais, o visur kitur skyrium, pvz. nebegirdi, bet nebe geras, nebe skanus, nebe jaunas. O "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (1954) randame parašyta nebegreit, nebedaug. Mūsų rašytojų raštuose taip pat vienur rašoma vienaip, kitur kitaip. Tad šio žodžio rašyba nėra nusistojusi, bet jau būtų laikas ją suvienodinti. O suvienodinti reikėtų taip, kad čia galiotų tos pačios taisyklės, kaip ir dalelytei ne. Taigi jeigu rašome negeras, nemažas, neaukštai, netoli, turėtume rašyti ir nebegeras, nebemažas, nebeaukštai, nebetoli. Šią taisyklę, atrodo, paremia ir kai kuriose tarmėse vartojami sutraukimai, sutrumpinimai tiek su veiksmažodžiais, tiek su būdvardžiais, pvz.: nebžinau, nebjaučiu, nebmažas, neblabai ir kt.
Čia galima dar pastebėti, kad dalelytė nebe yra vartojama daug rečiau, negu ne. Ji vartojama tada, kai kas nors vyko, buvo, bet pasibaigė. Pavyzdžiui, nebegeras reiškia, kad jis buvo geras, o dabar jau pasidarė negeras.
AR VARTOTINAS ŽODIS FOTO?
Kartais spaudoje tenka užtikti užrašus po nuotraukomis: Foto V. Noreikos, Foto A. Kezio. Taip pat dažnai matomi skelbimai ir pranešimai apie Lietuvių Foto Archyvą. Ar mūsų bendrinėje kalboje vartotinas žodis foto? Jei ne, kuo jį galime pakeisti?
Lietuvių kalboje reikėtų vengti nekaitomų tarptautinių žodžių su galūne — o, nes jais negalime išreikšti nei linksnio, nei skaičiaus. Pavyzdžiui, Turiu vieną foto ir Turiu tris foto. Pirmiau buvo panaši problema ir su žodžiu radio, bet dabar jau jį susilietuvinome, sakydami radijas, radijo, radi-jui ir t. t. Iš foto negalime pasidaryti žodžio fotas, nes šis fizikos terminas jau yra mūsų kalboje vartojamas; jis reiškia "apšvietimo vienetą". Tad kas belieka daryti su foto? Vietoj jo galime vartoti žodį nuotrauka arba fotografija.
Balandžio mėn. "Laiškuose Lietuviams" jau esame rašę apie radio ir radiją. Sakėme, kad visur tevartotinas sulietuvintas linksniuojamasis žodis radijas, bet visiškai nepasmerkėme nė radio. Jį galime vartoti sudurtiniuose žodžiuose, pvz.: radioaktyvumas, ra-diochemija, radiofizika ir pan. Tad panašiam tikslui galime vartoti ir žodį foto. Jis tevartotinas tik sudurtiniuose žodžiuose ir, žinoma, rašomas drauge.
S. Mercedes Ilgesio buveinės
KELI NEVARTOTINI IŠSIREIŠKIMAI
Kartais tenka išgirsti ar spaudoje skaityti tokius sakinius: Jis tai pasakė tikslu mane įžeisti. Į Vietnamą siunčiami kareiviai tikslu sustiprinti susilpnėjusias karo jėgas. Tai yra labai gremėzdiški sakiniai. Čia to "tikslu" visai nereikia. Minėti sakiniai turėtų būti tokie: Jis tai pasakė, norėdamas mane įžeisti. Į Vietnamą siunčiami kareiviai sustiprinti susilpnėjusioms karo jėgoms (arba: kad būtų sustiprintos susilpnėjusios karo jėgos).
Taip pat dar daugelio yra vartojamas nevartotinas žodis apystovos, pvz.: Tokiose apystovose nebuvo galima kitaip pasielgti. Apystovos yra kilusios iš rusų obstojatel'stvo. Vietoj jo mes turėtume vartoti grynai lietuvišką žodį aplinkybės.
Aprašydami įvairias šventes bei koncertus, dažnai sakome: Programą išpildė vyrų choras. Bacho kūrinius meistriškai išpildė pianistas. Ką reiškia žodis pildyti arba išpildyti? "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" po žodžio pildyti yra pateikti tokie paaiškinimai ir pavyzdžiai: 1. daryti, kad būtų pilnas: Kambarys pradėjo pildytis svečių. Koja bato neišpildo. Papildyk nusekusį puodą. Antrasis knygos leidimas gerokai papildytas. Salė perpildyta žmonių. Akys prisipildė ašarų. Kiauro maišo nepripildysi. Užpildyti anketą (atsakyti j jos klausimus raštu).
2. sangr. įvykti: Mūsų svajonės išsipildė. Tad iš šių pavyzdžių neatrodo, kad žodis išpildyti tiktų vartoti, kai kalbama apie programos atlikimą. Čia greičiausiai yra nusižiūrėta į rusų kalbos ispolniat' arba ispolnit'. Tad vietoj išpildyti yra patartina atlikti. Taigi sakykime: Programą atliko vyrų choras. Bacho kūrinius meistriškai atliko pianistas.