NEĮŽEIDINĖKIME REDAKTORIŲ!
Gerb, redaktoriau,
Liepos-rugp. numeryje tūlas “Lietuvis” Atgarsių skyriuje užgauna buvusį redaktorių ir eilę skaitytojų, išsireikšdamas, kad “l.l.” buvę “laiškai lietuviukams”. Per paskutiniuosius šešerius metus kun. Kęstutis Trimakas savo sugebėjimu, darbu ir įžvalgumu sugebėjo žurnalą iškelti į neeilinę spaudijos vietą. “L. L.” buvo cituojami simpozijumuose, paskaitose ir susirinkimuose. Mėgo ir laukė mūsų studijuojantis jaunimas šį žurnalą, nes jis pajuto gyvos bažnyčios pulsą ir reikalavimus. Ačiū buvusiam redaktoriui už ištisų kelerių metų darbą. Keista, kai skaitytojas gėdisi savo pavardės ir savųjų minčių. Graudu, kai gąsdina prenumeratos nutraukimu, tuo parodydamas tik menką įvertinimą katalikiškosios spaudos.
Linkėdama ištvermės spaudos darbe —Gailutė Valiulienė
Redakcijos pastaba. Reikia džiaugtis, kad atsiranda tokių žmonių, kurie net ir redaktorius gina... Juk beveik visi juos tik puola. O gal dar įdomiau, kai juos ima ginti nuo įsivaizduotų priešų. Galima tikėtis, kad, reikalui esant, juos gins ir nuo tikrų. Gražu, kad ponia Gailutė Valiulienė taip jautriai įvertina buvusiojo redaktoriaus darbą bei pastangas, bet nesutinkame su jos nuomone, kad tas minėtas “Lietuvis” įžeidė buvusį redaktorių ir skaitytojus. Juk daugelis sutiks, kad pirmiau “Laiškuose Lietuviams” buvo nemaža straipsnių, skirtų jaunimui. Mes savo lietuviškąjį atžalyną dažnai pavadiname lietuviukais, tad jeigu tas jau suaugęs ir pagyvenęs skaitytojas galvojo, kad šis žurnalas buvo daugiau skiriamas jaunajai kartai, o ne jam, tai ir parašė tą laišką, visai nenorėdamas įžeisti nei redaktoriaus, nei skaitytojų. Už tą jo buvusį pasiryžimą nutraukti prenumeratą negalime jo pagirti, nes juk visuomet buvo “Laiškuose Lietuviams” daug straipsnių, skirtų ne tik jaunimui, bet ir suaugusiems. Tačiau jo nepeikiame už tai, kad pasirašė slapyvardžiu. Šiame “Atgarsių” skyriuje dažniausiai būna pasirašyta slapyvardžiais arba tik inicialais. Redakcijai jų pavardės yra žinomos, bet kartais ir pati redakcija po jų pasisakymais nededa visos pavardės, o tik inicialus, kad tie, kurie mums atvirai rašo laiškus, dėl savo atvirumo nenukentėtų nuo kitaip manančiųjų.
Tame pačiame numeryje, ten pat, buvo ir kito skaitytojo pasisakymas, kuriame jis prikiša konservatyvėjimą dabartiniam redaktoriui, bet tai nelaiko įžeidimu nei redaktorius, nei skaitytojai — kiekvienas gali laisvai pareikšti savo nuomonę.
Labai dėkoju už linkėjimą ištvermės spaudos darbe. Spaudos darbininkams ištvermė yra būtinai reikalinga. Jeigu to paties būtumėte palinkėjusi ir buvusiam redaktoriui, tai dabar gal nebūtų reikėję man, išsėdėjusiam redaktoriaus kėdėje beveik 14 metų, vėl grįžti į tą pačią kėdę.