Trys skambučiai nuskambėjo,
Salėn visi sugužėjo.
Šviesos vos užgest suspėjo,
Dirigentas tuoj atėjo.
Lanksto galvą, visi ploja,
Ir orkestras štai jau groja.
Smuikai verkia taip liūdnai,
Arfos pritaria švelniai.
“Žinai”, sako man kaimynas,
“Overtiūra tai vadinas!”
“Ššš...”, jį subara kiti,
“Ar mus mokyt ketini?”
Ačiū Dievui, jau nutilo,
Smuikai dar švelniau prabilo.
Susikaupusi klausau,
O kad grotų taip ilgiau...
Jau skrendu šalin svajonių,
Kažkas kumštelia į šoną.
Pavėlavusi ponia
Spraudžiasi štai pro mane.
Eidama numynė koją!...
O orkestras toliau groja.
Uždanga tyliai pakyla,
Ir choras tenai prabyla:
“Taip, taip, taip!
Ne, ne, ne, ne!
Jos labai liūdna dalia”.

 Vieni sukasi kairėn,
Kiti eina dešinėn.
Vieni štai pirmyn žygiuoja,
Kiti rankom mosikuoja.
Vis toliau orkestras groja,
Dirigentas diriguoja.
Salėj visi žmonės ploja,
Tiktai man vis skauda koją.
Primadona uždainavo,
Visos lempos susiūbavo!
“Jį myliu, oi, kaip myliu!
Dėl jo mirti aš galiu!”
Ji dainuoja ir kankinas,
Sako, “Arija vadinas”,
Mano draugiškas kaimynas.
Ji dainuoja taip gražiai,
Tik matau jos per mažai.
Sėdi prieš mane ponia
Su šukuosena švelnia.
Įdomu, ar jos plaukai?
Gal perukas?... bet gerai
Jinai atrodo,
Tiktai man jau nusibodo
Sukti kaklą vis į šoną...
O tenai štai sėdi Ona...
Antrą kartą ištekėjus
Ir naujus dantis sudėjus.
Šypsosi ji sau, flirtuoja,
Tur būt, trečią jau vilioja.
Primadona vis dainuoja,
Laukia partnerio, svajoja.
Būgnai trenkė, ji sukliko —
Štai jos partneris atvyko!
“Tu svajonė, tu plaštakė”,
Vos įbėgęs, jis jai sakė.
“Į svajonių mūsų pilį
Nešiu, nes tave aš myliu”...
Jis ją nešti jau norėjo,
Bet... pakelti negalėjo.
Čia orkestras jiems padėjo,
Groti dar garsiau pradėjo.
Dirigentas dirigavo,
Smarkiai rankom mosikavo,
Publika pradėjo ploti,
Ėmė jie toliau dainuoti.
Tai abu, tai vėl po vieną,
Ir taip valandą ne vieną...
Įdomu, ką vaikai daro,
Gal iš proto jau jie varo
“Baby siterę” merginą,
Rodos, Mary ją vadina.
Pirmą kartą ji atėjo,
Įdomu, ar sugebėjo.
Užmiršau jai pasakyti,
Kad pašert reikia šunytį.
Operon kai išskubėjau,
Katei pieno nepadėjau...
Kas gi scenoj ten įvyko?
Argi juodu susipyko?
Būsiu kažką pražiopsojus,
Dabar sėdžiu išsižiojus.
Primadona su peiliu
Veja partnerį ratu.
Dirigentas kai pamojo,
Krito partneris po kojų!
O jinai dar vis dainuoja
Ir su peiliu mosikuoja:
“Nužudžiau, nužudžiau,
O kodėl taip padariau?”
Jeigu jinai to nežino,
Pasiklausiu aš kaimyno...
“Ššš...”, vėl sako man kiti,
“Arija labai graži”.
Dar ilgai jinai dainavo,
Galų gale — galą gavo!
Na, sakysiu — ir gerai,
Skauda koją man labai.
Orkestras nustojo groti,
Publika pradėjo ploti,
Keliasi, namo važiuoja
Ir tarp savęs diskutuoja.
Kas dainavo negerai —
Juk supranta jie gerai...
Linksma darosi tada —
Kultūringa mūs tauta!

Julija Cijūnėlienė