JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Į pasaulį atėjęs Išganytojas buvo pasitiktas prasmingais angelų himno žodžiais: "Garbė Dievui aukštybėse, ir žemėje ramybė geros valios žmonėms!" Kristaus misija buvo dvejopa: teikti Dievui garbę ir nešti žemės gyventojams taiką bei ramybę. Dievui garbė, žmonėms taika! Tai įsikūnijusio Dievo tikslas šioje žemėje. Ne kitoks turėtų būti tikslas ir į jo panašumą sukurtojo žemės gyventojo — žmogaus.

     Teisingai asketai sako, kad žmogaus gyvenimas žemėje turi sudegti Dievo garbei, kaip žvakė ant altoriaus. Juk žvakės yra uždegamos Dievo garbei. Taip pat ir pievų gėlės, ir miško medžiai, ir visa tvarinija vien tik savo egzistencija teikia Dievui garbę. Bet tai yra tik pasyvi tarnyba Dievui. Neprotingiems tvariniams to užtenka, bet žmogui ne. Žmogus turi Dievui teikti garbę ypač tomis dovanomis, kurios jį išskiria iš kitų tvarinių — protu ir laisva valia. Jo tarnyba Dievui turi būti aktyvi, apgalvota, laisva.

     Geriausias būdas teikti Dievui garbę — tai vykdyti jo valią, jo norus, jo įsakymus. O ko Dievas nori ir laukia iš žmogaus, tai yra išreikšta ne tik minėtame angelų himne, bet apie tai dažnai kalbama tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente. "Ramybė geros valios žmonėms" skambėjo ne tik Kristaus gimimo dieną, bet ir prisikėlęs jis visuomet tais žodžiais sveikino savo mokinius ir sekėjus: "Ramybė jums!" Žmogus turi būti ramybės nešėjas, taikos apaštalas. Tad skleisti žemėje taiką yra tas pat, kas teikti Dievui garbę.

     Be kas gi yra toji taika arba ramybė? Juk dažnai sakoma, kad gyvenimas yra kova, tad argi jau mes neturime kovoti, o tik rankas susidėję sėdėti ir pasyviai siekti ramybės? Ne. Norint ramybės ir taikos, reikia daug pastangų. Toji taika, apie kurią kalba Šv. Raštas ir kurios nuolat linkėjo Kristus, nėra ir negali būti tik pasyvi laikysena. Šv. Rašte jai išreikšti vartojamas žodis šalom, graikai jį verčia žodžiu eirėnė, o lotynai — pax. Mes kartais jį verčiame žodžiu ramybė, kartais taika. Nė vienas vertimas nėra tikslus, nes hebraiškas šalom reiškia ne tik taiką, nebuvimą karo, bet ir visa tai, kas yra gera; jis išreiškia tokią padėtį, kai nieko netrūksta, kai žmogus visko turi, ko jam reikia, kai gyvenime viešpatauja gerovė, tobulumas. Tad sveikinimui ar linkėjimui šalom gal geriausiai atitinka mūsiškis viso gero.

     Šv. Raštas Mesiją vadina Taikos Karalium; jo karalystėje bus amžina ir tobula taika. Taika yra ten, kur yra teisingumas, Dievo įsakymų vykdymas. Dievo ir artimo meilė. Užtat ir mes, stengdamiesi tobulėti ir kitus tobulinti, rodydami vienas kitam meilę ir ugdydami vienybę, padėdami ir pagelbėdami kitiems, skleidžiame savo aplinkoje tą taiką ir gerovę, drauge teikdami garbę Dievui — taikos ir visokio tobulumo Karaliui.

     Tad, prisiminus kalėdinę tradiciją duoti kitiems dovanas, reikėtų pagalvoti, kokios dovanos bus tikrai vertos ir prasmingos. O tokios yra tik dovanos, kurios duodamos geros valios žmonių: nuoširdžių, paprastų, neveidmainių, visus mylinčių ir visiems linkinčių gero. Tas dovanas turime duoti ne tik kai kuriems išrinktiesiems, savo draugams, bet visiems, nes kiekvienas žmogus yra mūsų artimas, kiekvienas yra Dievo tvarinys. Ką mes padarome kitam žmogui, padarome pačiam Kristui. Skleisdami taiką ir gėrį savo aplinkoje, rodydami visiems gerą valią, mes teikiame garbę ir Dievui aukštybėse.