Spausdinti

NIJOLĖ JANKUTĖ

     Taip jau žmogus "surėdytas", kad jam visada labai įdomu girdėti, ką kiti apie jį kalba, o ypač — ką rašo! Tas pats smalsumas galioja, kai svetimųjų kalba bei raštai liečia Lietuvą ar lietuvius. Kaip jis atsiliepia apie mano tautą, mano tautiečius — tai pirmas klausimas, kuris kyla, atvertus svetimtaučio rašytojo knygą lietuviškomis temomis. Jei autoriaus vaizduojami lietuviai neatitinka tradicinio paveikslo (dori, geri, lyriški, riteriški, žodžiu — perdėm teigiami), tai didžiausias pasipiktinimas: kaip jis drįso?

     Tur būt, ne vienas lietuvis skaitytojas tai mažiau, tai daugiau piktinosi Hermann Sudermann "Lietuvių Apysakomis", kurių veikėjai nupiešti tikrai ne tradicinėmis spalvomis. Sudermanno spalvos tirštos, natūralistiškos, nepavandeniję nei sentimentalumu, nei tuščiu kalbėjimu. "Lietuvių Apysakų" veikėjai — gyvi žmonės — aistringi ir kerštingi, geri ir mylintys, pikti ir klastingi. Tačiau pro tuos bendrojo žmogiškumo bruožus, lyg iš kokios sietuvos, iškyla lietuviškas charakteris, geriau pasakius, mažlietuvio charakteris, užgrūdintas nesibaigiančiose dvasinėse grumtynėse su svetimais valdovais, prieraišus prie savo žemės, savo marių ir savo tradicijų.

     Mažoji Lietuva, šimtmečiais niokojama svetimųjų, pradedant senovės kryžiuočiais, baigiant dabarties rusais-komunistais, kurie net jos vietovardžius pakeitė rusiškais, yra miriop pasmerktas žemės kampas. Todėl kaip tik įdomu skaityti knygą, kurioje talentingas rašytojas įamžino negailestingų istorijos smilčių palaidotą mažlietuvio buitį. Autoriaus įžvalgumas, artimas 20 a. pradžios Mažosios Lietuvos gyvenimo pažinimas, personažų gyvastingumas ir meistriškai perduota kasdienybės drama skaitytoją pagauna ir pririša iki paskutinio lapo.

     "Lietuvių Apysakos" skaitytoją domins ir tuo, kad čia jis susitiks su mažai pažįstamu protestantišku Lietuvos kaimu, jo žmonių granitiniai kietu religingumu ir ugningais aistros, švelnumo, ištikimybės prasiveržimais iš po niūriai puritoniškos gyvenimo sampratos.

     "Kelionė į Tilžę", kuri yra laikoma geriausia novele visoje H. Sudermann kūryboje, skaitytojui padaro ilgai neblėstantį įspūdį. Retas rašytojas sugeba pavaizduoti visapusiškai teigiamą personažą natūraliai, įdomiai ir dramatiškai, kaip H. Sudermann vaizduoja "Kelionės" Indrę. Pokario metais pagal šią novelę vokiečiai pagamino didelį pasisekimą turėjusį filmą "Reise nach Tilsit", kuriame nepamirštamą Indrę sukūrė aktorė Christine Soederbaum.

     H. Sudermann kūryba Vokietijoje ir už jos ribų visada buvo labai vertinama, o jo "Lietuvių Apysakos" išverstos į keletą kalbų.

     H. Sudermann, kurio gimtinė Mažoji Lietuva, be novelių rašė ir romanus bei dramas. Įdomu pastebėti, kad prieš 50 metų profesinis Lietuvos teatras debiutavo su H. Sudermann "Joninių" spektakliu.

     Padėka priklauso rašytojui V. Volertui, sklandžiai išvertusiam "Lietuvių Apysakas", kurių iki šiol lietuvių kalboje neturėjome. Kodėl? Greičiausia, kad H. Sudermann mažlietuviai toli gražu neatitinka tradiciniai teigiamam lietuvio tipui. Paradoksiškai, jie gal todėl pasilieka nepamirštami kaip žmonės ir kaip lietuviai pasaulinėje literatūroje.

Hermann Sudermann “Lietuvių Apysakos”. Vertė V. Volertas.

Aplanką piešė M. Ambrozaitienė. Lietuviškos Knygos Klubo leidinys.

Kaina $3.00 Gaunama “Drauge”.