Spausdinti

JAUNIMAS DABARTY IR ATEITY

     Kai daugumas suaugusiųjų nesupranta šiandieninio jaunimo, tai radę šių metų “Laiškų Lietuviams” 1 nr. jaunimo konkurse dalyvavusios ir premiją laimėjusios rašinį, vardu “Jaunimas dabarty ir ateity”, su dideliu įdomumu griebėme skaityti, tikėdamiesi, kad jaunimas apie save geriausiai paaiškins. Juk autorė yra jaunuolė.

     Rašinyje, be daugybės pririnktų citatų, yra ir pačios autorės gražių bei sveikų minčių. Kai tą rašinį perskaičiau, tai vis dėlto pamačiau, kad autorė nei parinktomis citatomis, nei savo pačios mintimis mano smalsumo nepatenkino. Ir iš to rašinio sunku suprasti, koks yra dabartinis mūsų jaunimas. Gal aiškiausiai autorė pasisako, koks yra dabartinis mūsų jaunimas ir ko jis siekia, kai nurodo gyvą pavyzdį. Ji rašo: “Norėdami geriau suprasti, ko jaunimas dabar siekia, ką vertina ir kuo žavisi, galime nueiti pasivaikščioti bet kuriame didmiestyje po hipių kvartalus...” Toliau ji rašo, kad, pasiskaičius ir pamačius jų simbolius, plakatus ir posakius, aiškiai gali matyti ne vien jų, bet ir viso jaunimo svajones ir siekimus. “Jaunimas nori laisvės, taikos, meilės ir tiesos visiems”.

     Kaip reikia tai suprasti? Argi jie ne laisvoje šalyje užaugo? Ar tais posakiais nesukama į aną “rojaus” kraštą, kuriame nuolat šaukiama apie laisvę, lygybę ir brolybę? Ar nepraverstų jiems tame “laisvės rojuje” bent porą metų pagyventi?

     Autorė, atrodo, tiki, kad hipių šūkiai teisingi, nes juk “jie išreiškia viso jaunimo svajones ir siekimus”. Peršasi išvada, jog autorė tiki, kad hipiai ir j juos panašūs gali patobulinti ir blogą santvarką, kurioje jie gyvena. Gal tuo tiki ir tie, kurie šį rašinį premijavo?

     Hipių kvartaluose man būti neteko, bet dažnai matome juos rodomus televizijoje. Laikraščiuose pilna jų aprašymų su charakteringomis nuotraukomis. Vasario mėn. “Look” žurnale teko matyti tokią nuotrauką: suveltais plaukais mergaitė, įsibridusi į vandenį, išsižergusi, į viršų išskėtusi rankas, tur būt, begiedanti ar besimeldžianti, nes ant jos nugaros buvo užrašyta “Jesus”. Įdomu, ką ji norėjo atvaizduoti. Šalia buvo ir aprašymas, bet jo neskaičiau — gaila laiko.

     Prisimenu čia ir dar vieną televizijoje matytą vaizdą. San Francisco mieste policija užsuko į hipiu apgultus krūmus. Tiems, kurie poromis gulėjo visai pliki, buvo įsakyta apsirengti. Parodė, ir kaip nenoromis jie tai darė. Juk tai negirdėtas policijos “brutalumas” šitaip sudrumsti ten buvusią “taiką ir laisvę”!

     Būtų įdomu, kad ir kiti skaitytojai pasisakytų dėl to premijuoto straipsnio. Pabaigai dar vienas mano klausimas: kodėl nepremijuojate Ados Karvelytės eilėraščio “Išduotam broliui” (“L. L.” 1971 m. 1 nr.)? Tai kas, kad jos kūrinys ne to pobūdžio; tai kas, kad ji konkurse nedalyvavo? Ar ne svarbiau tai, kad tas kūrinys vertingas?

Skaitytoja iš Rockfordo

NAUJA “LAIŠKU LIETUVIAMS” IŠVAIZDA

     Dėl naujos mūsų žurnalo išvaizdos (viršelio ir skyrių vinječių) jau teko išgirsti įvairių nuomonių. Kaip visur, taip ir čia — “de gusti-bus non est disputandum”; tai skonio reikalas, vieniems patinka, kitiems — ne. Neseniai šiuo klausimu teko kalbėtis su trimis jaunomis dailininkėmis. Dviem labai patiko ir viršelis, ir vinjetės. Trečioji sakė, kad viršelis neblogas, bet kai kurios vinjetės esą neskoningos ir šiam žurnalui visiškai netinkančios. Čia paminėsime ir kelis kitus skaitytojų pasisakymus.

Redakcija

VIRŠELIS PATINKA, VINJETĖS — NE

     Gavęs naują “Laiškų Lietuviams” numerį, ilgai žiūrėjau į viršelį ir gėrėjausi. Mane žavėjo toks lengvumas ir šviežumas. Pagaliau pradėjau versti puslapius. Pirmasis puslapis labai puikus, ir jis pasižymi nepaprastu lengvumu ir elegancija. Bet kai priėjau prie skyrių vinječių, tai mano susižavėjimas mažėjo ir mažėjo, kol pagaliau visai nenorėjau jų daugiau matyti. Kai kurios tiesiog mane supurtė. Raidės labai gražios, bet tie piešiniai ar parinkti paveiksliukai — tai tikras “pop-art”. Kai kam gal ir tiktų, bet tik ne religinės bei tautinės kultūros žurnalui. Maniau, gal tik aš esu atsilikęs ir nepažįstąs tokio meno. Rodžiau jaunimui. Nepatiko ir jam. Pvz. šeimos skyriuje atvaizduoti asmenys labai nelietuviški, o tėvas tai man primena Hitlerį. Tas juodais kraštais laiškas “Atgarsių” skyriuje labai tiktų “Mirties pranešimų” skyriui, jeigu toks būtų. Dailininkas turėtų pagalvoti ir prie tų gražių raidžių sukombinuoti ką nors, kas labiau šio žurnalo pobūdžiui tiktų.

S. K-as

NEPATINKA

     Sausio mėn. viršelis visai nesiskiria iš kai kurių amerikiečių žurnalų. Nepatinka. Visi senieji viršeliai daug geriau atitiko žurnalo turinį. Pats žurnalas, kaip ir visada, puikus.

Albina Lipčienė

PAŽANGA!

     Šių metų “Laiškai Lietuviams” — tikra pažanga: puikus viršelis, gražios iliustracijos, antraštės, užsklandos.

K. Pakampis

NĖRA PROPORCIJOS

     Viršelio raidės puikios: lengvos, elegantiškos. Tas viršutinis televizijos ekrano formos paveikslas yra per sunkus — tas gražias raides visiškai nustelbia. Tarp žurnalo pavadinimo ir to paveikslo nėra proporcijos. Atkreipia dėmesį tik paveikslas, o pavadinimas visai nublunka.

Dailininkas

NAUJAS “LAIŠKU LIETUVIAMS” VEIDAS

     Štai naujas ir skirtingas “Laiškų Lietuviams” veidas. Viskas malonu, gaivu ir žavinga, tačiau dail. Kurauskui vertėjo pasilikti prie seno vinjetinio stiliaus, nes naujasis, susentimentalintas “pop art”, kažkur prasilenkė su dailininkui charakteringu iliustraciniu meniškumu.        .

L. Germaniene