Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ.

PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

     Jau beveik prieš porą metų įvedėme šį kalbos skyrių, tikėdamiesi, kad jis padės apšvarinti tiek mūsų laikraštinę, tiek kasdien vartojamą šnekamąją kalbą nuo įvairių barbarizmų bei kitokių kalbos netikslumų. Ši "Laiškų Lietuviams" naujovė visų buvo sutikta su dideliu entuziazmu. Kai kurie mums rašė, kad vien dėl šio kalbos skyriaus kiekvienas inteligentas turėtų skaityti "Laiškus Lietuviams". Ypatingą padėką reiškė kai kurie lituanistinių mokyklų mokytojai, sakydami, kad šitas kalbos skyrius jiems ir jų mokiniams bus lyg koks naujas kalbos gryninimo vadovėlis. Tokie atsiliepimai, žinoma, mums buvo labai malonūs ir dar labiau paskatino šį skyrių gerinti ir plėtoti. Didelė padėka tenka prof. Petrui Jonikui, visuomet nuoširdžiai redakcijai padedančiam savo patarimais bei šio skyriaus peržiūrėjimu. Esame labai dėkingi ir prof. Antanui Saliui, šio skyriaus bendradarbiui. Tikimės, kad ir kiti kalbininkai įsijungs į šį taip naudingą ir būtinai reikalingą kalbos švarinimo darbą. Tokia kova prieš kalbos negeroves ir Lietuvoje yra labai uoliai vykdoma.

     Džiaugiamės, kad ir Lietuvių Bendruomenės leidžiamajame "Pasaulio Lietuvyje" yra įvestas panašus kalbos skyrius. Vis dėlto tą džiaugsmą dažnai temdo nuolat ir nuolat mūsų spaudoje bei radijo pranešimuose pasitaikančios vis tos pačios grubios kalbos klaidos, apie kurias jau buvo rašyta ir "Laiškuose Lietuviams", ir "Pasaulio Lietuvyje". Kadangi tos klaidos yra vis iš naujo kartojamos, tai ir mes pasiryžom pakartoti tai, kas jau buvo rašyta, nes atrodo, kad tik tokiu būdu bus galima pasiekti geresnių rezultatų.

     Be abejo, nekartosime visko, kas buvo rašyta. Apsiribosime pačiais svarbiausiais klausimais, primindami tai, kas tikrai mūsų kalbai neteiktina, bet į ką mūsų žmonės yra labai įpratę ir nuolat tai vartoja, rašydami ar kalbėdami.

     Štai keletas tikrai nevartotinų žodžių bei išsireiškimų. Nevartotinus žodžius ir išsireiškimus spausdiname didžiosiomis raidėmis, kad visi juos lengviau pastebėtų ir įsidėmėtų.

     KELINTO ŠIANDIEN? Taip labai dažnai yra klausiama, norint sužinoti, kelinta šiandien diena. Tai yra griežtai smerktinas rusicizmas. Reikia taip klausti: kelinta šiandien diena? Galima ir sutrumpinti: kelinta šiandien? Bet tik ne kelinto. Juk diena yra moteriškosios giminės. Į tokius klausimus atsakoma: šiandien yra rugsėjo penkta, kovo šešiolikta ir pan. (bet ne: penkto rugsėjo, šešiolikto kovo).

     DU METAI, PENKI METAI. Reikia sakyti: dveji metai, penkeri metai. Žodis metai neturi vienaskaitos, jis vartojamas tik daugiskaitoje, panašiai kaip žirklės, kelnės, marškiniai. Nesakoma dvi žirklės, bet dvejos žirklės; ne penki marškiniai, bet penkeri marškiniai.

     TO PASĖKOJE. Pirmiausia reikėtų priminti, kad pasėka yra abejotinos darybos žodis, vietoj jo kalbininkai pataria vartoti pasekmė. Bet jeigu ir nevartotume žodžio pasėka, tai ar galima būtų sakyti to pasekmėje? Ne, nes tai yra vertinys iš svetimų kalbų, kurį mūsų kalbininkai visuomet smerkė ir taisė. Tad, užuot pasakius šių įvykių pasekmėje, reikia sakyti dėl šių įvykių.

     IŠPILDYTI. Nuolat sakoma ar rašoma: programą išpildė, kūrinį išpildė ir pan. Reikia sakyti: programą atliko, kūrinį atliko. Žodis išpildyti minėta reikšme mūsų kalboje nevartotinas. Tur būt, jis yra mūsuose įsigalėjęs, nusižiūrėjus į rusiškąjį ispolnit'.

     MOKINA. Veiksmažodis mokinti yra vartojamas tarmėse, bet tada ir iš jo kilęs daiktavardis turėtų būti mokintojas. Bendrinėje kalboje tevartotinas žodis mokyti. Tad reikia sakyti: mokytojas moko, mokinys mokosi (bet ne mokina ir mokinasi).

     LYGSVARA. Reikia sakyti pusiausvyra. Lygsvara yra neteisingai sudarytas žodis, nusižiūrėjus į kitas kalbas.

     SANTARYBA — nevykusios darybos žodis. Vietoj jo vartotinas paprastas žodis susirinkimas. Pvz.: Visuotinis Bažnyčios susirinkimas.

     NEUŽILGO — slavizmas. Reikia sakyti netrukus.

     BUJOTI — taip pat nevartotinas slavizmas. Reikia sakyti klestėti, augti, tarpti.

     KOMPETETINGAS. PROPOGANDA. Klaidingai rašomi žodžiai. Reikia rašyti: kompetentingas, propaganda.

     RANDASI. Galima sakyti: po lietaus randasi grybų. Tačiau šio žodžio negalima vartoti vietoj yra. Tad klaidingi yra tokie pasakymai: Vilnius randasi prie Neries. Jis randasi Čikagoje. Tai galima taip pasakyti:

     Vilnius yra prie Neries. Jis yra (gyvena, yra apsistojęs) Čikagoje.

     TŪLAS. ABUOJAS. Šie du žodžiai yra visai geri ir vartotini, bet jie labai dažnai vartojami ne ta prasme, kuri jiems priklauso. Daugelis nežino jų tikrosios reikšmės. Tūlas reiškia dažnas, ne vienas, daug kas, pvz.: Tūlas taip pasako. Tūlam žmogui taip atsitinka. Neteisingai šis žodis vartojamas vietoj kažkoks, vienas, pvz.: Taip pasakė tūlas (=kažkoks) pilietis. Tūlas (—kažkoks, vienas) žmogus tavęs ieškojo.

     Abuojas reiškia piktas, įžūlus, įkyrus, nedoras. Tad jis nevartotinas vietoj žodžio abejingas. Abuojumas nėra abejingumas, bet piktumas, įžūlumas ir t. t.

     DAUGUMOJE. VISUMOJE. TIKRUMOJE. Šių žodžių vietininkai labai dažnai vartojami ne savo vietoje. Yra taisytini tokie sakiniai: Visumoje (— Apskritai) jis yra geras žmogus. Namai čia daugumoje (= daugiausia) nauji. Tikrumoje (= Iš tikrųjų) aš ten visai nebuvau.

     GALIMAI. MATOMAI. Yra netaisyklingi tokie sakiniai: Reikia galimai labiau pažinti savo šalį. Žodynas turėtų būti galimai pilnas. Galimai geriau pasiruošk. Jis matomai to nežinojo. Ji matomai sirgo, kad neatėjo. Juos reikėtų taip pataisyti: Reikia kaip galima labiau pažinti savo šalį. Žodynas turėtų būti kaip galima pilnesnis arba: kiek galint pilnas. Pasiruošk kaip galima geriau. Matyt, jis to nežinojo. Matyt, ji sirgo, kad neatėjo.

     TIEKTI. Šis žodis yra visai geras ir vartotinas, tik negerai, kad jis vartojamas vietoj žodžio teikti. Šių dviejų žodžių reikšmė yra skirtinga. Teikti reiškia duoti (angl. to give, to offer, to present, to render, to submit), o tiekti reiškia gaminti, ruošti, parūpinti (angį. to produce, to supply, to prepare, to furnish). Tiekti galima vartoti tokiuose sakiniuose: Šeimininkė patiekė skanius pietus. Jis prisitiekė visokių gėrybių. O šiuose sakiniuose tiekti netinka, juose reikia vartoti teikti: Pirmininkas susirinkimui pateikė šią darbotvarkę. Laikraštis pateikė daug įdomių žinių. Paskaitininkas pateikė įdomių minčių.    (Bus daugiau)