Spausdinti

GEDIMINAS KIJAUSKAS, S.].

     Vertybių klausimas šiandien yra pasidaręs pats problematiškiausias tiek pasaulyje aplamai, tiek ir šeimose. Šeimoje tokią padėtį skaudžiai išgyvena ir tėvai, ir vaikai. Jaunuolis yra verčiamas iš naujo rinktis visas vertybes. Kai atmetamas iki šiol turėtas Dievo, religijos ir gyvenimo supratimas, klausimas vis tiek pasilieka: ką jų vieton pastatome?

TARP DVIEJŲ PASAULIŲ

     Jaunuolis atsiduria tarp dviejų pasaulių. Vaikystės pasaulis, kuris buvo tvirtas ir be klaidų, kuriame jis noriai priėmė tėvų žvilgį į pasaulį, pamažu jam slysta iš rankų. Dabar jam atsiveria suaugusiųjų pasaulis: nežinomas, neatrastas, svetimas ir užburiantis. Raktas jam įeiti į tą pasaulį yra tėvų perduotas tikėjimas ir gyvenimo būdas. Atsidūrus tarp dviejų tikrų pasaulių — vaikystės ir suaugusiųjų — jaunuolio širdis, jo troškimai, jo polinkiai ir galvosena pilni bandymų ir netikrumo. Kaip jam pasiseks gyvenime? Kur jis gali ieškoti atsakymų? Kokias vertybes jis įpins į savo gyvenimą? Jis ieško ko nors, kam būtų verta gyventi ir kam verta mirti.

     Atsidūręs ant naujojo slenksčio, jis pats sau dažnai yra sunkiai atspėjama mįslė. Jis ypatingai laukia nuoširdaus supratimo ir meilės iš tėvų, mokytojų ir kitų. Jam atrodo, jie yra subrendę, pastovūs ir save atradę. Jis jaučia, kad visa to jam labai trūksta. Dažnai nerasdamas tokio supratimo pas vyresniuosius, jis kreipiasi į savo bendraamžius, ieškodamas supratimo ir paramos.

VERTYBIŲ IEŠKOJIMAS

     Jaunuolio bendravimas su aplinka pasižymi vertybių pasikeitimu. Jis renkasi ir brangina kai kurias idėjas ir įvykius labiau už kitus. Yra asmenų, situacijų ir daiktų, kuriuos jis norėtų turėti. Patirtis padeda jaunuoliui susidaryti savo vertybių skalę bei nusistatyti standartus.

     Vertybes jaunuolis renkasi pagal tai, kas jis yra šiuo momentu ir kokie yra jo reikalavimai. Kai kurie emociniai ir socialiniai reikalai itin giliai paveikia jaunuolį.

     1.    Naujų patyrimų reikalas. Noras pergyventi ir patirti jaunuolį veda į veiklą ir savęs pagerinimą. Jo veržlumas ištirti ir pilnai gyventi beveik nepatenkinamas.

     2.    Savisaugos reikalas. Dėl praeities nesėkmių daugeliui jaunuolių trūksta pasitikėjimo savimi. Jie jaučia skirtingus norus: paramos ir nepriklausomybės, savanaudiškumo ir altruizmo, prisitaikymo ir individualumo. Tokie pergyvenimai įdiegia menkavertiškumo jausmus, o paskui nesaugumo.

     Jaunuolio saugumą stiprina nuoširdus priėmimas, rūpestis, tolerantiškas tėvų priėmimas bei entuziastingas bendraamžių priėmimas į grupę. Artimos draugystės pergyvenimas taip pat svarbus.

     3.    Reikalas išryškinti savo stovi: šeimoj, bendraamžių tarpe, mokykloj, bendruomenėj. Šeimoj jaunuolis nori būti priimtas toks, koks jis yra, su visom keistenybėm, nori būti traktuojamas lygiai ir draugiškai.

     4.    Fizinis ir socialinis pakankamumas. Jaunuolis nori jaustis visiškai savos grupės priimtas. Jei to trūksta, kyla įtampa, susirūpinimo ir menkavertiškumo jausmai.

     5.    Savojo identiteto atradimas. Jaunuolis ieško, kas jis yra ir kuo turėtų tapti. To siekdamas, jis neretai niekina tėvų ir suaugusiųjų bendruomenės vertybes.

BRENDIMO LAIPTAI

     Jaunatvės periodas pasižymi nuolatiniu judėjimu. Jaunuolis pereina iš vaikiškos plotmės į suaugusiųjų subrendimą. Luella Cole savo knygoje "Psychology of adolescence" sumini net devynis tokio brendimo laiptus: bendras emocinis subrendimas, dvilytiškumo interesų nusistovėjimas, bendras socialinis subrendimas, išsivadavimas iš namų kontrolės, intelektualinis subrendimas, amato pasirinkimas, tinkamas laisvalaikio panaudojimas, gyvenimo filosofija, savęs atradimas.

VERTYBIŲ SISTEMOS REIKALINGUMAS

     Labai prabėgomis mestas žvilgsnis į jaunuolio brendimo procesą rodo, kaip didelė atsakomybė tenka jaunam žmogui. Žinovai sutaria, kad vertybės, nusiteikimai ir idealai turi didelės įtakos, formuojant jaunuolio elgesį. Patirtis padeda jaunuoliui susidaryti savo vertybių skalę bei nustatyti standartus, remiantis tomis vertybėmis. Šiame darbe jam daug padeda tėvai, mokytojai ir patarėjai.

     1. Rasti pavyzdžius. Sudarant savo vertybių sistemą, yra svarbu, pagal Alexander A. Schneider, kad tėvai ir mokytojai nurodytų jaunimui elgesio pavyzdžius, nes jaunuolio galvojimą labai veikia tie, kurie yra arti jo. Daug jaunuolių problemų kyla iš to, kad bendruomenė jaunuoliui nedavė vertybių hierarchijos, o patys jaunuoliai dar nėra pajėgūs suprasti moralinių ir dvasinių vertybių svarbą savo gyvenime.

     2.    Pasirinkti principus ir idealus. Kitų elgesy jaunuolis atpažįsta principus ir vertybių sistemas. Dažnai jis juos padaro savais. Iš to išeina pastovumas.

     3.    Suformuoti savo gyvenimo filosofiją. Jaunuolis taip pat apsvarsto savo visuomenės ir bendruomenės etiką, moralę, religiją, savo tėvų norus ir draugų nuotaikas. Išmoksta save kontroliuoti ir įvertinti. Save atrasdamas, jis suformuoja ir moralinį charakterį — tai gyvenimas persunktas principais. Aukščiausias moralinis subrendimo lygis yra atstovaujamas racionalistinio -altruistinio tipo su pastovia vertybių ir principų sistema, kuri jam vadovauja. Toks individas rūpinasi kitų gėriu.

     Jaunystėj pradeda vystytis ir gyvenimo filosofija. Daugumas jaunuolių ją stato ant religijos. Yra žmonių, kurie pasirenka ideologiją, kur valstybė ar tauta užima Dievo ar religijos vietą. Dar kiti hedonistų doktriną, kur malonumas pasidaro gyvenimo tikslu.

IŠVADOS

     1.    Fizinis ir fiziologinis subrendimas, nors ir pasiektas, palieka jaunuolį nesubrendusį jausmiškai, profesiškai, sociališkai, juridiškai ir pilietiškai — jis lieka lengvai pažeidžiamas, negali užtikrinti savo autonomijos. Jam vis dar reikia tėvų paramos. Iš tėvų tada laukiama ypatingo subrendimo, kuris rečiau pasiekiamas.

     2.    Jei jaunuolis bus sulaikomas savo normaliame vystymesi, jis išeis kovon prieš tuos, kurie jam užkerta kelią augti ir bręsti. Tokio stabdžio kitas pavojus — kartais vaikiški bruožai pasilieka per ilgai.

     3.    Nėra jaunuolio tik sau. Kiekvienas turi savo šeimą ir labai konkrečią. Ugdant asmenybę, reikia visa tai turėti omeny.

     4.    Jokia gėlė nepražydės, jei sėkla nebus pasėta žemėje. Tėvai ir vaikai šiandien turi išsaugoti nuoširdžiu dialogu žmogiškųjų santykių neįkainojamas vertybes.

     5. Tėvai paruošia planą ir parūpina medžiagos jaunuoliui, kad jis galėtų pastatyti sau namus, bet jis pats vienas nuspręs, ar jis juos statys ir juose gyvens.

LITERATŪRA

L'Adolescence(Paris: Bloud & Gay, 1969).

Pierre Babin, Options (New York: Herder and Herder, 1967).

William C. Bier, S. J., The Adolescent (New York: Fordham University Press, 1964).

W. Connell, S. J. & J. McGannon, S. J., The Adolescent Boy (Notre Dame, Ind.: Fides Publishers, 1963).

Justin Pikunas, Human Development: a science of growth (New York: McGraw -Hill, Inc., 1969).