JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

     Tėvo diena kilo iš motinos dienos. Jų abiejų kilmės vieta — Amerika. Motinos diena pirmą kartą buvo atšvęsta Filadelfijoje 1908 m., o tėvo diena Spokane mieste, Washingtono valstybėje, maždaug prieš 45 metus. Jų abiejų iniciatorės buvo moterys. Motinos diena, be abejo, yra labiau paplitusi pasaulyje, viena dėl to, kad jos kilmė ankstesnė, o antra — motina, būdama moteris, šiais laikais yra labiau gerbiama už vyrą ir daugiau jai rodoma sentimento.

     Senovėje moteris'buvo visiškai nustumta į šalį, ji buvo laikoma vyro verge arba jam priklausančiu daiktu. Tik vyras buvo gerbiamas ir vertinamas. Kiekviena kūdikio laukianti motina, trokšdavo, kad gimtų berniukas, ir būdavo labai nelaiminga, jei sulaukdavo mergaitės. Bet pamažu šie papročiai keitėsi, ir moteris pradėjo susilaukti vis didesnio įvertinimo. Prie to, tur būt, daug prisidėjo ir krikščionybė su Marijos kultu.

     Pradėjus švęsti motinos dieną, kai kas nuogąstavo, kad jau bus nueita į kitą kraštutinumą — aukštinant motiną, bus pažemintas tėvas. Tad labai gerai, kad yra įvesta ir tėvo diena, kuri Amerikoje švenčiama trečiąjį birželio mėnesio sekmadienį. Tai kaip tik suteikia gerą progą pagalvoti ir apie tėvo vaidmenį šeimoje. Tėvo reikšmė yra tokia, kaip ir motinos. Juk ir be jo, kaip ir be jos, nebūtų žmonijos. Bet mūsų laikais ši aiški tiesa daugelio yra lyg pamiršta. Atrodo, kad pasukome jausmų keliais. Motinos meilės švelnumas yra daug labiau pastebimas, negu tėvo kasdieninis sunkus darbas. Jis yra paslėptas, nematomas. Motinos akys dažnai nuo ašarų parausta. Mes tai pastebime ir teisingai įvertiname, bet tėvo pūslėtų rankų dažnai visai nematome.

     Esame įpratę sakyti, kad motina yra šeimos širdis, o tėvas — galva. Širdis daugiau primena meilę, švelnumą, jausmą, o galva arba protas — šaltą, griežtą galvojimą, įstatymus ir taisykles, kurių reikia laikytis. Dėl to tėvas kartais yra laikomas diktatorium ar despotu. Yra didelė klaida manyti, kad autoritetas yra despotizmas, o anarchija ir nesilaikymas jokios tvarkos — demokratija. Tėvo autoritetas šeimoje yra tik meile paremtas tvarkos palaikymas. Jeigu tėvas kartais ir gali atrodyti diktatorius, bet ta jo diktatūra turi būti demokratiškai atsižvelgianti į kiekvieno šeimos nario reikalus bei pageidavimus.

     Teisingai mes keliame motinos heroiškumą, auginant kūdikius, aukojant jiems daug rūpesčio ir nemigo naktų, bet nereikia užmiršti ir tėvo didvyriškumo, diena iš dienos dirbančio vienokį ar kitokį darbą, kad šeima būtų soti ir laiminga. Jis dirba, atskirtas nuo šeimos džiaugsmo, nuo vaikų čiauškėjimo, kad jie džiaugtųsi, bet jis pats retai jais pasidžiaugti tegali. Tai tikrai pagarbos ir meilės yra vertas šis tyliai šeimos naštą nešąs darbininkas, tiek maža tegaunąs atpildo už savo darbą ir aukas.

     O kokių dovanų laukia šis šeimos maitintojas ir jos galva tėvo dienos proga? Žinoma, galima ir jam, kaip ir motinai, nupirkti įvairių dovanų, galima prie krūtinės prisegti gėlę, parodyti švelnios meilės ir sentimento, bet, tur būt, labiau jį pradžiugintų "vyriškesnės" dovanos. Jeigu šeimos nariai, užuot jį niekinę ir ignoravę (o tai galima, deja, pastebėti ne vienoje "garbingoje" šeimoje), stengtųsi parodyti, kad jį laiko tikra atrama ir užuovėja; jeigu motina nevadintų jo "mūsų seniu" (ypač vaikams girdint), bet jam rodytų daugiau pagarbos ir tą pagarbą ugdytų vaikuose; jeigu tėvas pajustų, kad jis šeimoje reikalingas ne tik tam, kad mėnesio gale parneštų čekį, bet kad jis tikrai yra įvertintas ir kiekvieną vakarą, pareinant iš darbo, visos šeimos laukiamas, tai jam būtų pati gražiausia ir prasmingiausia dovana.