Paruošė J. V.
BALSO PRIEŽIŪRA
Jeigu žmogus turi nemalonų, duslų, gergždžiantį balsą, tai dažnai jis pats būna kaltas. Skaudant gerklei, stengiamės visaip gydytis: skalaujame gerklę ramunėlių arbata, geriame medų su šiltu pienu, dedame kompresus, o kartais net ir kreipiamės į gydytoją... Bet kai užkimštame, tai manome, kad viskas savaime praeis. Užkimimas tai yra vienoks ar kitoks balsų stygų susirgimas. Dažniausiai užkimštame persišaldę arba pervarginę balsą. Balsą pakeičia ant stygų atsiradę augliukai, kartais vadinami "dainininkų mazgeliais". Neretai balsas tiesiog nualinamas įvairių švenčių metu, išsigėrus per garsiai dainuojant ir šūkaujant.
Yra būtina išsiaiškinti užkimimo priežastį ir ją šalinti. Dažni balso stygų susirgimai palieka vis gilesnius pėdsakus. Balsas darosi vis duslesnis ir šiurkštesnis. Balso grožis priklauso ir nuo bendros sveikatos būklės. Balsas keičiasi, sergant kvėpavimo organų (bronchų, plaučių) bei širdies kraujagyslių sistemos ligomis. Dar ryškesni pasikeitimai būna, susirgus endokrininių liaukų sistemai ar ilgą laiką vartojant hormoninius preparatus. Reikia neužmiršti, kad rūkymas taip pat yra viena svarbiausių priežasčių, kenkiančių balso grožiui ir skambumui. Rūkančiųjų burna ir gerklos yra nuolat suerzintos, paraudusios, sausos.
Neretai balsas sugadinamas mutacijos metu. Mutacija yra vadinamas balso pasikeitimas paauglystės amžiuje. Tai nėra susirgimas, bet lytiškai bręstančio organizmo reiškinys. Paprastai mergaitės bręsta 13-14 metų, o berniukai kiek vėliau, maždaug 14-15 metų. Mergaitėms balsas keičiasi beveik nepastebimai, didesnio pavojaus čia nėra. Tačiau reikėtų jas perspėti, kad be reikalo nešūkautų, per ilgai nedainuotų. Berniukų balso pasikeitimai žymiai ryškesni. Balsas tampa lyg "margas" — į vaikiškai skambantį balsą įsiterpia žemos vyriškos gaidas. Dėl to berniukai kartais nedrįsta viešai kalbėti ir atsakinėti pamokų metu.
Negalima jų pajuokti, pamėgdžioti. Tai labai kenkia jautriai paauglio psichikai.
Jeigu berniukai mokosi muzikos mokykloje ar dainuoja mokyklos chore, patartina, balsui keičiantis, nedainuoti. Tokiu metu balso nuovargis labai žalingas.
Vaikų darželių auklėtojos turėtų žiūrėti, kad mūsų mažyliai per daug "nespaustų" balso, kad nesistengtų perrėkti vienas kitą. Reikia išmokyti kalbėti kultūringai, vidutinio garsumo kalba. Kartais čia nusikalsta ir patys mokytojai, kalbėdami rėksmingu, neramiu balsu. Iš jų gi ir moksleiviai mokosi kalbos kultūros.
Tėvai turėtų būti pirmuoju pavyzdžiu vaikams. Visi vaikai, kokios jie bebūtų rasės ar tautos, ateidami į pasaulį, atsineša vienintelę gaidą "la". Visi naujagimiai verkia ta gaida. Bet netrukus jie pradeda reaguoti į aplinkos garsus ir juos mėgdžioti. Pirmiausia, be abejo, jie girdi ir mėgdžioja tėvų balsą.
Žinoma, pagrindą nulemia anatominė balso aparato struktūra. Nuo jos priklauso balso tembras. Manoma, kad nėra pasaulyje dviejų žmonių tokiais pat balso tembrais. Bet kaip dažnai girdime panašiai skambančius motinos ir dukters, tėvo ir sūnaus balsus!
Neleiskime savo vaikams be reikalo šaukti. Pasistenkime, kad jie kalbėtų gražiai ir kultūringai, kad augtų ne ausį rėžiančioje, o malonios kalbos aplinkoje.
RŪKANTI MOTERIS IR KŪDIKIS
Tyrimai su 2100 rūkančių moterų parodė, kad jų gimę kūdikiai yra žymiai lengvesni, negu nerūkančiųjų, nors jos nuo nėštumo pradžios ir nustojo rūkiusios. Tas rūkančiųjų ir nerūkančiųjų motinų kūdikių svorio skirtumas išliko visus stebėtus pirmuosius jų gyvenimo metus. Rūkančiųjų motinų kūdikių ir galvos apimtis yra mažesnė. Manoma, kad kūdikis nepakankamai išsivysto nikotino paveiktoje gimdoje.
AR KAVA GERTI SVEIKA?
Nereikia per daug gerti kavos. Nors kavoje esantis fiziologiškai aktyvus alkaloidas kofeinas mažina nuovargį, išblaško mieguistumą, aktyvina protinį darbą, kelia nuotaiką, o taip pat išplečia kraujo indus ir pagyvina kraujo cirkuliaciją, — bet tik iki tam tikros ribos. Jeigu jau nuovargio neišblaško ramus miegas, judėjimas gryname ore, vėsaus vandens dušas, — galima išgerti puoduką kavos. Taip, tik vieną puoduką. Viename šaukštelyje maltų pupelių kavos yra 0,1-0,2 gramo kofeino. O tai tik puodukas vidutinio stiprumo kavos. Stiprios kavos puodukui reikia 2-3 šaukštukų. Didžiausia vienkartinė kofeino norma yra 0,3 gr. Tad nesunku paskaičiuoti, kiek galima išgerti kavos.
Pamėginkime šių normų nesilaikyti, tai tuoj patys pastebėsime, kad padidėjo nervingumas, nelauktas susierzinimas, irzlumas, galvos skausmai, rankų drebėjimas, sutriko normalus miegas. O kartais atsiranda ir skausmų širdies plote, krinta kraujospūdis, mažėja darbingumas. Tad labai svarbu negerti daug kavos.
Kava — tai botagėlis tiems, kurie vežimą sunkiai traukia. Išsėdėjus prie vaišių stalo pusę naktelės, kai svečiams ir šeimininkams jau seniai reikėtų miegoti, kava geriausiai išblaško bet kokį snaudulį ar alkoholio sukeltą ištižimą. Arba, kai metelių apie pusšimtį, kojos kartais tokios sunkios, o lakesnė mintis nebeužklysta — nenuginčysi — kavos puodukas lyg ir nubraukia amžiaus sąnašas. Bet jei ir taip jau vargina nemiga arba jaučiame padidintą jautrumą, kavos tenka atsisakyti.
Neretai ir moksleiviai bei studentai miego išblaškymui vartoja kavą. Bet vaikams ir jaunuoliams juodos kavos visai nereikėtų gerti. Kam dirginti ir taip jautrią jų nervų sistemą? Juk aktyvumo, gyvumo, judrumo jiems užtenka. Stipri juoda kava yra tik bereikalingas savęs sendinimas. Baltintoje kavoje neigiamas kofeino poveikis žymiai sumažėja.
Ne visi žmonės vienodai jautrūs kofeino veikimui, daug reikšmės turi amžius ir sveikata. Tačiau, nežiūrint į tai, kavos puoduką geriau išgerti per pusryčius ar pietus. Daugiausia pakenkiame sveikatai, kai kavą geriame vakare, norėdami padidinti darbingumą. Vakare kavą gerti gali tik visai sveiki žmonės — ir tai labai saikingai. Bet jeigu mūsų ligų istorijoje jau įrašyta aterosklerozė ar hipertonija, gastritas ar skrandžio bei dvylikpirštės opa, o taip pat inkstų, kepenų ar nervų sistemos sutrikimai, — turėkime valios kavos atsisakyti.