Spausdinti

ONYTĖ KLIORYTĖ

(Kongreso atstovės ir JTL sekretorės Onytės Kliorytės pranešimas Pasaulio Lietuvių Jaunimo II Kongreso studijų dienose Kento universitete)

     Prisimindama prieš metus įvykusį Jaunimo Žygį į Jungtines Tautas ir siekdama prisidėti prie lietuvių religinio gyvenimo atnaujinimo. Moksleivių Ateitininkų Sąjunga 1966 metų lapkrčio 13 dieną paskelbė Žygį pas Šventąjį Tėvą. Žygio galutinis siekimas būtų įvedimas lietuvių bažnytinės savitvarkos: būtent, šventasis Tėvas būtų prašomas įsteigti lietuvių vyskupijas laisvajame pasaulyje, kurioms būtų pavestos visos, šiuo metu nuo kitų vyskupijų priklausančios, lietuvių parapijos, vienuolijos ir mokyklos. Tokiu būdu laisvojo pasaulio lietuviai gautų teisę savarankiškai tvarkyti savo religinį gyvenimą saviems vyskupams vadovaujant.

     Buvo siūloma sudaryti jaunimo delegaciją, kuri pasaulio lietuvių jaunimo vardu bažnytinės savivaldos prašymą Šventajam Tėvui įteiktų Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 50 metų sukakties proga.

     Pirmutinis žygio žingsnis turėjo būti vykdomojo komiteto sudarymas iš visų jaunimo organizacijų atstovų. Šis komitetas būtų rinkęs dokumentinę medžiagą, informavęs spaudą, padėjęs atskirų vietovių žygio komiteto skyriams, organizavęs pačią delegaciją bei paruošęs jai tinkamą prašymą — memorandumą.

     Į šią mintį greitai atsiliepė Amerikos Romos Katalikų Federacija. Buvo pareikštas pageidavimas, jog, norint, kad akcija būtų visuotinė ir apimtų visus lietuvius katalikus, iniciatyva lietuvių vyskupijų steigimo reikalu būtų perleista jiems.

     Katalikų Federacijai perėmus žygio iniciatyvą, pagrindinis žygio tikslas buvo per Šventąjį Tėvą pristatyti pasauliui religinę priespaudą Lietuvoj ir kitur, ypatingai iškeliant jaunimo ir vaikų religinį persekiojimą.

     Paruošti tikslesnį žygio projektą Kat. Federacija buvo palikusi vykdomajam komitetui, kurio sudarymas buvo svarbus, bet nesėkmingas Federacijos uždavinys. Todėl 1968 metais moksleivių centro valdybai paprašius, žygio komiteto sudarymo iniciatyvą Federacija vėl sugrąžino moksleiviams, kurie paruošė platų žygio projektą ir 1968 spalio 22 dieną komitetą sudarė. Komitete dalyvauja, ar yra dalyvavusios, šios jaunimo organizacijos: Akademinis Skautų Sąjūdis, Korp! Neo-Lithuania, Lietuvių Jūrų Skautija, Lietuvių Skautų Brolija, Lietuvių Skaučių Seserija, Lietuvos Vyčiai, Moksleivių Ateitininkų Sąjunga, Studentų Ateitininkų Sąjunga, PLB Jaunimo Sekcija.

     Žygio darbus galima skirstyti į dvi rūšis: nuolatinius ir proginius. Nuolatinis darbas yra stiprus ir atsakingas propagandos skleidimas. Visada ir visur, kur galima, žygis informuoja pasaulį apie tikėjimo persekiojimą Lietuvoj ir prašo imtis akcijos.

     Jaunimo Žygio už Tikėjimo Laisvę komitetas yra paruošęs ir išspausdinęs eilę leidinių ir, svarbiausia, išplatinęs jų tūkstančius. Buvo stengtasi pasiekti asmenis, kurie žygio idėjai pritaria ir kurie galėtų daugiausia padėti. Pavyzdžiui, laiškai ir informacija buvo pakartotinai pasiųsta Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, visiems ambasadoriams (išskyrus komunistinių kraštų); taip pat prezidentui Nixonui. Šitoks darbas brangiai kainuoja pinigais ir prakaitu, bet yra reikalingas ir yra atnešęs laukiamų vaisių. Norėčiau paminėti keletą tokių leidinių:

     1.    Lietuviai Kunigai 1966 Jaunimo Metais. Šiame leidinyje galima rasti gausios ir įdomios statistinės informacijos apie lietuvius, lietuvius katalikus kunigus ir jų išsidėstymą visame pasaulyje.

     2.    Kas yra tikroji laisvė? (Medžiaga jaunimo diskusijoms).

     3.    Religinių pažiūrų anketa — kurios 1200 egzempliorių buvo išplatinta ir jau 340 gauta atgal.

     Anglų kalba buvo išleisti ar bent platinami šie leidiniai:

     4.    Vilniaus 40 kunigų deklaracija — 2000 egz. išplatinta.

     5.    Kun. Šeškevičiaus gynimosi kalba — 500 egz. Ši kalba buvo išsiųsta kartu su lydraščiu visiems Clevelando vyskupijos tautinių parapijų kunigams.

     6.    Kun. Zdebskio gynimosi kalba — 200 egz.

     7.    Kun. Kontauto brošiūra apie religijos persekiojimą Lietuvoje — 900 egz. išsiuntinėta Clevelando vyskupijos kunigams su papildymu apie 17,000 parašų memorandumą ir su tikinčiųjų maldos pavyzdžiu; 400 egz. išdalinta demonstracijų metu ir kt. progomis.

     Šiuo metu yra sudaromas visų Amerikos universitetų bibliotekų sąrašas. Planuojama šiems knygynams nusiųsti mūsų leidinių komplektus su prašymu, kad įjungtų į savo kartoteką.

     Antroji žygio veiklos rūšis yra proginė ir bazuojasi einamaisiais reikalais bei dienos įvykiais.. Šių metų vasario mėnesį buvo suruoštas žygio prisistatymas Clevelando visuomenei ir balandžio mėnesį kultūrinis subatvakaris su dr. J. Girniaus paskaita: "Dievas ir tauta mūsų gyvenime". Balandžio gale buvo suorganizuotos penkių tautų koncelebruotos mišios Clevelando katedroje ir didžiulė demonstracija ryšium su 17,000 lietuvių peticija Jungtinėms Tautoms. Šis įvykis buvo plačiai aprašytas amerikiečių laikraščiuose.

     Išgirdęs apie Romo Kalantos susideginimą, žygio komitetas, pirmasis laisvame pasaulyje, rytojaus dieną suorganizavo demonstraciją miesto centre, kurioje gausiai dalyvavo spaudos bei televizijos atstovai. Apie šią demonstraciją buvo pakartotinai skelbiama per visas tris televizijos stotis. Taip pat pirmą kartą Clevelando dienraštyje pasirodė vedamasis lietuvių reikalais. T. G. Kijauskas, jėzuitų provincijolas iš Čikagos, per tris specialias programas radijuje ir televizijoje kalbėjo amerikiečių visuomenei apie Lietuvos padėtį ir religinį persekiojimą Lietuvoje. Paskelbus Amerikos Lietuvių Bendruomenei pasninko dieną, vakare specialiose jaunimo mišiose buvo prisimintas Romas Kalanta ir* visi Lietuvos kankiniai.

     Žygio darbai nėra žinomi vien laisvajame pasaulyje — jau keletą kartų per Vatikano radiją buvo į Lietuvą perduotos žinios apie komitetą ir jo darbus. Esame gavę atsiliepimų, kad kiekviena, nors ir mažiausia žinutė apie menkiausią darbą yra labai džiugiai priimama ir laukiama. Žinojimas, kad turi stiprų užnugarį išeivijoje, lietuviams dažnai įkvepia naujos dvasios ir pasiryžimo nepasiduoti.

     Kartais komitetas yra kritikuojamas ir girdimi priekaištai, kad "jau šeštus metus žygiuoja pas Šventąjį Tėvą ir niekad nenužygiuoja". Noriu į tai atsakyti, kad pagrindinis žygio uždavinys yra nuolatos žygiuoti idėjos vardu. Važiavimas į Romą nėra centrinis tikslas ir taip pat priklauso nuo Šventojo Tėvo ne mažiau negu nuo mūsų pačių. Taip pat yra girdimi ir nusistebėjimai, kad žygis dar vis egzistuoja. Kadangi didžioji darbo dalis yra atliekama tyliai, galvojama, kad žygis miręs. Bet situacija yra visai kitokia: žygis yra stiprus ir gyvas, jis dirba visiems lietuviams labai svarbų darbą.

     Tikėjimas yra visų žmogaus darbų pagrindinis šaltinis. Šiam šaltiniui išsekus, žmogus ir tauta dar gali kurį laiką laikytis drėgmės likučiais. Tačiau vieną dieną išsekimas, sausra, gresia tapti visuotinė ir gali ateiti tyla.

     Mūsų giliu įsitikinimu, teisėta ir kūrybinga Pasaulio Lietuvių Katalikų Bendrija yra viena iš pačių esminių mūsų tautos gyvavimo, augimo ir nemirtingumo sąlygų. Yra visų mūsų pareiga šias sąlygas gerinti ir prie jų prisidėti.