Spausdinti

Redaktorius

     Neseniai JAV LB Švietimo Taryba sudarė vaikams ir jaunimui tinkamų knygų sąrašą. Ten buvo surašyta apie 100 įvairių mūsų autorių parašytų knygų, bet gal tik kokia dešimt tikrai būtų mielai vaikų ar jaunimo skaitomos. Kitos dabartiniam mūsų jaunimui būtų neįdomios arba nesuprantamos. Į tą mūsų vaikams ar paaugliams tinkamą dešimtuką būtinai reikėtų įrašyti ir neseniai pasirodžiusią Nijolės Jankutės knygelę vaikams "Šamo ežero sekliai". Manytume, kad ji labiausiai tiktų 9-12 m. amžiaus vaikams, bet ir vyresni mielai paskaitys, nes jau nuo pat pradžios užsimezga skaitytojo smalsumą žadinanti intriga ir jį išlaiko iki pabaigos. Tėvams čia bus tik vienas uždavinys — įsiūlyti vaikams ją pradėti skaityti. O kai pradės, tai patys, be jokio raginimo, varys iki galo.

     Visi vaikų nuotykiai pasakojami gana nuosekliai ir logiškai. Juos vaikai priims. Nors kai kurie pasakojami nuotykiai atrodo nepaprasti, bet juose nėra dirbtinumo, vaikai elgiasi pagal savo amžių.

     Prie teigiamų knygos ypatybių reikia priskirti ir Nijolės Palubinskienės iliustracijas. Jos nei per senoviškos, nei per modernios — tokios, kokios dabartiniam vaikui bus priimtinos ir įdomios.

     Manome, kad apie šią knygą, apie jos literatūrinę vertę dar kas nors ir šiame skyriuje pasisakys, o dabar tik pora kritikos pastabų.

     Kiekviena jaunimui skirta knyga turi turėti ir tam tikrą auklėjamąją vertę. Negalima neigti, kad šioje knygoje to nebūtų. Aiškiai čia gėris laimi, vaikai parodo nemaža tikro jaunatviško ir vaikiško heroizmo. Gal vienas dalykėlis, kurį būtų galima autorei prikišti — tai pagrindinio herojaus Rimo elgesys su savo jaunesniąja sesute Ale. Žinome, kad to amžiaus berniukai mergaičių nemėgsta, jų vengia ir laiko "vištelėmis". Ne išimtis ir mūsų Rimas. Tačiau gal per dažnai ir per grubiai jis su sesute elgiasi, net matant ir girdint motinai. Motina turėtų jį už tai dažniau sudrausti ir tarti kokį nors auklėjimo žodį. Knygoje to šiek tiek pasigendama.

     Bet didžiausias knygos minusas — tai kalba. Už kai kuriuos kalbos netikslumus užsitarnauja pylos autorė, pvz. tūkstanties (=tūkstančio), nuteisė penkiems metams (=penkeriems), vistiek (=vis tiek), nesėkmių (=nesėkmių), greičiausia ( — greičiausiai), neužilgo ( = netrukus), nekartą (=ne kartą), vis dėl to ( = vis dėlto). Žinoma, kai kurios čia suminėtos klaidos yra "mirtingesnės", kitos — lengviau atleidžiamos, bet jų, ypač jaunimui skirtoje knygoje, neturėtų būti. Juk iš knygų jaunimas turi mokytis lietuvių kalbos.

     O didžių didžiausia knygos nelaimė — tai korektūros klaidos. Nežinia, kas tą korektūrą skaitė, nežinia, ar į ištaisytą rankraštį spaustuvė atkreipė atitinkamą dėmesį, bet jeigu tokią knygą autorė ar leidėjas grąžintų spaustuvei ir lieptų iš naujo perspausdinti, tai niekas neturėtų teisės protestuoti. Štai tik keli korektūros klaidų pavyzdžiai: labaiu (=labiau), paskė ( = pasa-kė), neįlįstu (=neįlįstų), plėpėjo ( = plepėjo), čiukršlėmis ( = čiurkšlėmis), niekur tauškia ( = niekus tauškia), grasas (=garsas), živlgterėjo (=žvilgterėjo), šiunkštinėdamas (=šniukštinėdamas), nepžįstamasis (=nepažįstamasis), parėmusi smakrą ranką ( — parėmusi smakrą ranka), deimantu sargas (=deimantų sargas). Taip pat 66 ir 67 psl. dviejų berniukų, Rimo ir Tomo, vardai taip sumaišyti, kad vaikai skaitydami gali visai nesusigaudyti: vietoj Rimui išspausdinta Timui, vietoj RimasRomas, vietoj Tomą Romą.

     Be korektūros klaidų sunku apsieiti, bet vis dėlto tokioje nedidelėje knygelėje tai yra per daug. Tiesa, dar grįžkime prie vienos autorės "nuodėmės". 120 psl. ji, skirdama tiesioginę kalbą kabutėmis, kabutes deda ne tik pradžioje ir pabaigoje (taip tereikia), bet ir prieš kiekvieną naują skyrelį.

     Autorė kai kuriuos retesnius ir, jos nuomone, vaikams nesuprantamus žodžius tuoj puslapio apačioje išverčia angliškai. Gal tai ir naudinga, bet gal būtų buvę dar naudingiau knygos gale duoti mažą nesuprantamų retesnių žodžių žodinėlį. Teko nugirsti, kad kai kam toks autorės pavartotas metodas nelabai patinka.

     Pagaliau pažvelkime ir į knygelės viršelio paskutinį puslapį. Ten užrašyta kaina — 4 doleriai. Tai nepaprastai brangu. Knygelėje yra sunumeruota 137 puslapiai, kai kurie puslapiai yra visai tušti, kai kuriuose tik nuo pusės pradėtas spaudinti tekstas. Tad galima sakyti, kad joje yra apie 100 teksto puslapių. Prieš kokią dešimt metų tokios knygelės normali kaina būtų vienas doleris. Aišku, dabar viskas labai pabrangę, bet nemanome, kad keturgubai.

     Po šitų kelių neigiamų pastabų vėl grįžtame prie teigiamų ir labai rekomenduojame šią knygelę lituanistinėms mokykloms. Mokytojas galės vaikams paaiškinti bei pataisyti ir minėtas korektūros klaidas. Dabar laukiame netrukus pasirodysiančios tos pačios autorės knygelės vaikams ''Kelionė į septintąją stotį". Kai šią knygą gausime, tada galėsime plačiau aptarti ir vieną, ir kitą.

Nijolė Jankutė. ŠAMO EŽERO SEKLIAI. Išleido Liet. Knygos Klubas 1972 m. 137 psl., kaina 4 dol.