Spausdinti

KARO VEIDAS — TAI MIRTIES VEIDAS

     1946 metai. Amerikos fizikas, J. Robert Oppenheimer, vadovauja atominės fizikos mokslininkams ir išranda atominę bombą, kuri tuometinio Amerikos prezidento Trumano įsakymu buvo numesta ant Hirosimos ir Nagasaki miestų. Karas baigėsi greit. Japonai neteko daugiau kaip 100,000 gyvybių.

     Pablogėję santykiai su Sovietine Rusija ir žinios, kad rusai gamina vandenilio bombą, skatino Amerikos vyriausybę rūpintis dar galingesnės bombos gamyba. Oppenheimer ir eilė jo kolegų suabejojo tokio nutarimo teisingumu ir atsisakė projekte aktyviai bendradarbiauti.

     1954 metais atominės energijos komisija iš naujo nutarė ištirti mokslininko Oppenheimer lojalumą — ištikimybę Amerikai. įvykusiame apklausinėjime liudijo jo kolegos-mokslininkai ir jį sekę saugumo agentai. Iškeltos jo ankstyvesnės simpatijos komunizmui, ružavi ir raudoni draugai, nagrinėti jo nusistatymai, ideologija, ištikimybė kraštui ir asmeniškas gyvenimas. Padarytas sprendimas Oppenheimer saugumo atestato neatnaujinti.

     Oppenheimer bylos eiga buvo tuometiniu pokarinės Amerikos nuotaikų išraiška. Šaltasis karas tarp JAV ir Sovietų iššaukė dešiniųjų ekstremistų gadynę. Oppenheimer byla vyko perdėtos baimės akivaizdoje.

     Heinar Kipphardt veikalas “In The Matter of J. Robert Oppenheimer”, statytas Goodman teatre, yra apklausinėjimo eigos inscenizavimas. Veiksmas vyksta 2022 kambaryje, atominės energijos komisijos būstinėje, Washingtone, 1954 m. balandžio 12 - gegužės 6 d.

     Pagrindinis apklausinėjimo uždavinys yra nustatyti, ar Oppenheimer yra patikimas asmuo. Komisija ribojasi Oppenheimer ištikimybės svarstymu, bet nepaliečia atominės bombos pasekmių, kurios paveikė Oppenheimerį. Kas atsakingas už Nagasaki ir Hirosimos sunaikinimą? Ar mokslininkas, pagaminęs bombą, žinodamas pasekmes, ar vyriausybės galva, kurio įsakymu bomba buvo pagaminta ir panaudota? Šie klausimai yra esminiai Oppenheimeriui. Ar jis buvo neištikimas Amerikai, atsisakydamas toliau bendradarbiauti vandenilio bombos gamyboje? Ar jis turi paklusti sąžinei, ar Amerikos vyriausybės įsakymui?

     Mokslininkas po ilgų metų darbo susilaukė laimėjimų, garbės, o vėliau buvo apkaltintas. Žiūrovas turi nuspręsti, ar Oppenheimer tikrai buvo kaltas. Turi įsijausti į veikėją mokslininką ir humanistą. Žiūrovui užduodamas klausimas, ar vyriausybė turėjo teisę kištis į mokslininko asmenišką gyvenimą, ar saugumas gali imtis nehumaniškų priemonių, kai viso pasaulio saugumas sprendžiamas.

     J. Robert Oppenheimer vaidmenį atliko William Prince. Jo charakteris, taupūs judesiai aiškiai laimėjo žiūrovo simpatijas. Savo subtilumu priminė neseniai Čikagos scenoje pasirodžiusį svečią Henriką Kačinską.

     Veikale buvo juntama režisieriaus Gene Lesser ranka. Oppenheimer kaltintojai buvo lyg sąmoningai parodyti šalti, formalūs, net sušaržuoti. Tik perskaitęs veikalą, galėtum atsakyti, ar tai autoriaus ar režisieriaus tendencija.

     Oppenheimer konfliktas yra viso pasaulio drama, kurią Trumano karo sekretorius apibūdina šiais žodžiais: “Karo veidas — tai mirties veidas. Kiekvieno karo vado įsakymas neišvengiamai neša mirtį. .. karas buvo sutrumpintas, bet žmogaus susinaikinimo galimumas padidėjo. .. Visai aišku, kad neturi būti daugiau karų. Nėra kitos išeities”.

     Šių metų Goodmano teatro pastatymai pasižymi Amerikos rinktiniais režisieriais:

OLD TIMES (Harold Pinter) rež. Michael Kahn.

SCENES FROM AMERICAN LIFE (A. R. Gurney Jr.) rež. Jerry Adler.

IN THE MATTER OF J. ROBERT OPPENHEIMER (Heinar Kipphardt) rež. Gene Lesser. THE LADY’S NOT FOR BURNING (Christopher Fry) rež. William Woodman.

Mel Bernhardt režisuojamas veikalas, kuris dar nenustatytas.

Emilija Pakštaitė