Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

PatarėjasPROF. PETRAS JONIKAS

NETAISYKLINGAS SANGRĄŽINIU VEIKSMAŽODŽIU VARTOJIMAS

     Štai keletas sakinių, kur netaisyklingai pavartoti sangrąžiniai veiksmažodžiai: Ši knyga lengvai skaitosi. Tolumoje matėsi aukštas kalnas. Už lango girdėjosi graži muzika. Tenai nesijautė jokio susijaudinimo. Iš pirmojo sakinio atrodo, lyg knyga pati save lengvai skaitytų. Tad čia geriau taip pasakyti: Ši knyga lengvai skaitoma. Arba: Šią knygą lengva skaityti. Taip pat negali kalnas pats savęs matyti, o muzika negali pati savęs girdėti. Gali dažnai matytis (vienas kitą matyti) du draugai, jie galėtų ir vienas kitą girdėti (girdėtis) kalbant ar dainuojant. Tad šia prasme matytis ir girdėtis galima vartoti, bet minėtuose sakiniuose jie netinka. Tuos sakinius galima taip pataisyti: Tolumoje buvo matyti aukštas kalnas. Už lango buvo girdima (buvo girdėti) graži muzika. Kalbant apie paskutinį sakinį, aišku, kad tas nesijautė jame netinka. Jaustis ar nesijausti gali tik gyvas padaras, asmuo. Tame sakinyje reikėtų vartoti pasyvinę konsrukciją: Tenai nebuvo jaučiama jokio susijaudinimo.

SKAITYTI

     Kiekvienam aišku, kad skaityti galima knygą, laikraštį ir pan., bet kai kurie, nusižiūrėję į rusiškąjį sčitat', kartais pasako: Aš jį skaitau labai geru žmogumi. Skaitau, kad jis šiandien neateis. Šią ligą reikia skaityti labai rimta. Šiuose sakiniuose žodis skaityti yra netinkamai pavartotas. Vietoj jo reikėtų sakyti kaip nors kitaip, pvz. laikyti, manyti. Tad šitie sakiniai galėtų taip atrodyti: Aš jį laikau labai geru žmogumi. Manau, kad jis šiandien neateis. Šią ligą reikia laikyti labai rimta.

PARENGIMAS AR RENGINYS

     Amerikoje visokius organizuojamus įvykius, pvz. koncertus, vakarus, šventes, daugelis yra įpratę vadinti parengimais. Lietuvoje, atėjus rusams, tokie įvykiai buvo pradėti vadinti priemonėmis. Tai buvo paprastas vertimas panašią reikšmę turinčio rusiškojo žodžio meroprijatie. Bet vis dėlto buvo tuoj susiprasta, kad lietuvių kalbai toks išsireiškimas visai netinka, nes joje žodis priemonė turi visai skirtingą reikšmę. Tad buvo sugalvotas neblogas naujadaras renginys. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, išleistame 1954 m., šio žodžio dar nerandame, bet antrojoje šio žodyno laidoje (1972 m.) jau jis yra. Jau ir čia, Amerikoje, jis pradeda įsigalėti. Manome, kad nereikėtų jo baidytis. Jis yra neblogai sudarytas ir kiekvienu atveju žymiai geresnis už išeivijoje vartojamą parengimą. Parengimas labiau nusako veiksmą, o renginys — to veiksmo rezultatą. Žinoma, mūsų atveju reikalingas žodis, kuris ne būtinai reiškia rezultatą, bet kartais ir tam tikrą veiksmą, tad kai kam ir renginys nelabai patinka. Gal čia būtų neblogas kitas šios rūšies naujadaras — rengtuvės. Plg. vestivestuvės, įkurtiįkurtuvės, pabaigtipabaigtuvės.

KĄ REIŠKIA IŠIEŠKOTAS?

     Teko pastebėti ne tik vyresniuosius, bet jau ir jaunimą netinkamai vartojant dalyvį išieškotas, pvz.: Aktoriaus vaidyba buvo tikrai puiki, išieškota. Dailininko kūrinių formos labai įvairios, išieškotos. Rašytojas pasižymi originaliu ir labai išieškotu stiliumi. Tai vėl tos rusų kalbos įtaka, verčiant į lietuvių kalbą rusiškąjį būdvardį iziskannij subtilus, tobulas, rafinuotas.

     Lietuvių kalboje veiksmažodis išieškoti, iš kurio yra padarytas minėtas dalyvis, visai ką kita reiškia, pvz.: Išieškojau visus kambarius, bet nesuradau. Iš jo bus sunku visas skolas išieškoti. Tad žodis išieškotas, kalbant apie meno kūrinių vertę, netinka. Čia turime ieškoti kitų tinkamų žodžių, pvz.: subtilus, tobulas, rafinuotas, įmantrus, puikus, grakšus, išdailintas, ištobulintas ir kt.

PILNĄ PRIPILDYTI. ..

     Kad indas būtų pilnas, jį reikia pripildyti, o kad būtų tuščias, reikia išpilti tai, kas jame buvo. Šie veiksmai visiems aiškūs, aiškūs ir žodžiai, kurie vartojami šiems veiksmams išreikšti. Tačiau žodžiai pilnas ir pildyti dažnai ne vieno pavartojami tokia reikšme, kuri jiems visai nepriklauso.

     Jau buvo ne kartą šiame skyriuje rašyta, kad veiksmažodžio išpildyti negalima vartoti vietoje atlikti. Būtų netaisyklinga sakyti: Solistė išpildė keletą liaudies dainelių. Smuikininkas meistriškai išpildė Čiurliono kūrinį. Žodis išpildė čia ne vietoje pavartotas. Reikėtų sakyti: Solistė atliko (arba padainavo) keletą liaudies dainelių. Smuikininkas atliko (arba pagrojo) Čiurlionio kūrinį.

     Taip pat veiksmažodis pildyti yra neteiktinas vietoje vykdyti, pvz.: Pildyti Dievo valią, pildyti vyresniųjų įsakymus. Čia būtų geriau sakyti: Vykdyti Dievo valią, vykdyti vyresniųjų įsakymus.

Būdvardžio pilnas reikšmė taip pat neturėtų būti sunkiai suvokiama. Jis reiškia: 1. pripildytas, užimtas, pvz.: Kibiras pilnas vandens. Salė pilna žmonių. Mano rankos pilnos (užimtos). Akys pilnos ašarų. Galva pilna visokių minčių. 2. daug ko turintis, pvz.: Kelias pilnas duobių. Obelis pilna žiedų. Rašinyje pilna klaidų. 3. ko nors kupinas, apimtas, pvz. Jis pilnas džiaugsmo, baimės, meilės. 4. visas, ištisas, užbaigtas, pvz.: Pilni septyni kilometrai. Pilnas saulės užtemimas. Pilnas Žemaitės raštų rinkinys. Nelabai tiksliai šis būdvardis būtų pavartotas tokiuose sakiniuose: Jo elgesys duoda pilną pagrindą taip galvoti. Jis yra vertas pilno pasitikėjimo. Geriau būtų šiuos sakinius taip išreikšti: Jo elgesys duoda tvirtą pagrindą taip galvoti. Jis yra vertas visiško pasitikėjimo.

     Iš minėtojo būdvardžio padarytas prieveiksmis pilnai dar dažniau vartojamas vietoj kitų tinkamesnių prieveiksmių, ypač vietoj prieveiksmių visai, visiškai. Štai keli dažnai girdimi pasakymai: Juo galima pilnai ( = visiškai) pasitikėti. Jis dar nėra pilnai (=visai, pakankamai) išsimiegojęs. Mokinys pilnai ( = gerai) suprato mokytojo žodžius. Ligonis jau pilnai ( = visai, visiškai) pasveiko. Gal kai kuriuose panašiuose sakiniuose ir nebūtų galima griežtai šio prieveiksmio (pilnai) smerkti, bet negera tai, kad jis jau baigia išstumti kitus, gal daug tinkamesnius prieveiksmius: visai, visiškai, gerai, pakankamai, kaip reikiant ir pan.

GABUS KAM

     Kai kurie yra labai įpratę būdvardį gabus vartoti su vietininku, pvz.: Mokinys gabus matematikoje. Jis labai gabus sporte, gimnastikoje. Su šiuo būdvardžiu paprastai vartojamas ne vietininkas, bet naudininkas: Mokinys gabus matematikai. Jis labai gabus sportui, gimnastikai.