Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ

ANKSTYVAS PAVASARIS

     Praėjusioji žiema Lietuvoje buvo labai lengva, mažai snigo, todėl ir pavasaris ankstyvesnis kaip kitais metais. Toks šiltas ir gražus pavasaris paskutinį karta buvo 1957 metais, bet vis tiek neįprasta, kad sėjėjai į laukus išeitų kovo mėnesį. Pirmieji sėti vasarojų pradėjo Vainiūnų kolūkio žemdirbiai (Lazdijų rajone), o ir kitos vietovės jau sėja atrankos būdu. Kai kuriuose kolūkiuose sėjos pradžia sutikta su iškilmėmis ir šventėmis.

"Tiesa" (Nr. 74-74, 1973)

FILMAS APIE “VELNIO IŠMISLĄ”

     Jau esame rašę apie naujausią sporto šaką, sulaukusią daug dėmesio Žemaitijoje — motobolą (futbolą ant motociklo), o dabar šia tema susuktas dokumentinis filmas "Veins išmislijo tekinį". Filmą susuko Lietuvos kino studija su H. Šablevičium priešakyje. Filmo herojai — Skuodo "Bartuvos" komandos motobolininkai, o turinys — jų treniruotės, rungtynės, "užkulisiai". Kaip filmo įžangoje žemaitiškai išsireiškiama: "Skuods yr senesnis už Leningradą, Brazilijos miestą ir Elektrienus — vesus į krūvą sudiejus. Bet labiause išgarsieje padūkuses motobuolistas..."

"Literatūra ir Menas" (Nr. 14, 1973)

EGIPTIEČIU SKULPTŪROS IR .. .PUNTUKAS

     Ką gi turi bendro senovės egiptiečių skulptūros iš Nilo upės slėnio su Anykščių laukų garsiuoju Puntuku? Iš pirmo žvilgsnio — nieko, tačiau, atrodo, tiek egiptiečių menui, tiek Puntukui bus lemta sulaukti panašaus likimo: būti perkeltam iš savo vietos. Apie ketinimą perkelti Puntuką į specialų akmenų muziejų Žemaitijoje jau buvo rašyta tiek okupuotos Lietuvos, tiek išeivių spaudoje. Neapdairus melioratorių darbas, nusausinant aplinkinius laukus, sudarė Puntukui pavojų nugrimzti į žemę. Dabar svarstomi įvairūs būdai šį garsųjį paminklą apsaugoti. Buvo siūlyta tuštumą po Puntuku užpildyti specialiu plastmasiniu pagrindu arba, dar geriau, patį akmenį pervežti į minėtą muziejų Mosėdyje. Į būsimus anykštėnų protestus ir gailestį netenkant Puntuko, numojama ranka: "Argi reikia kreipti dėmesį į parapines nuotaikas?" Be to, anykštėnai galės Puntuko išgulėtoje vietoje įsirengti vyno saugyklą jau seniai projektuojamam firminiam restoranui "Anykščių vynas", kuris "ir lankytojų dar daugiau pritrauktų, ir rajonui pelno duotų"... Paminklo gelbėjimo komisija labai optimistiškai teigia, kad "galima tikėtis, jog Puntuko nereikės piaustyti į dalis", bus galima sveiką išvežti. Istorijos instituto nuomone, Puntuko kilmė ir yra kažkur nuo Skuodo, taigi jis tik grįžtų į pirmykštę vietą, net be to "mistinio" velnio pagalbos, kuris kažkada nešė akmenį, norėdamas sudaužyti Anykščių bažnyčią.

"Literatūra ir Menas" (Nr. 13, 1973)

DU PARADOKSAI

     Š.m. kovo mėn. 30 d. "Tarybinis mokytojas" vėl griežtai, ilgokame straipsnyje ("Individualus ateistinis darbas šeimoje ir mokykloje") pasisako už ateistinio auklėjimo sustiprinimą moksleivių tarpe. Nežiūrint visų partijos ir pedagogų pastangų, "daugybė problemų iškyla ateistiniame jaunosios kartos auklėjime". Kovojant su religiniais įsitikinimais, panaudojamos įvairios priemonės, pritaikomos įvairaus amžiaus moksleivių grupėms. Pvz. 3 - 9-nerių metų amžiaus vaikus stengiamasi apsaugoti nuo religinės įtakos iš namų, o nepavykus — perauklėti. Vyresnio amžiaus moksleiviams stengiamasi išugdyti komunistinį principingumą ir kovingų ateistų savybes bei patirtį. Kiekvienas klasės vadovas, žinodamas jam patikėtos mokinių grupės skaudžiausias vietas, savo auklėjamojo darbo plane numato, su kokiais mokiniais bei jų tėvais bus dirbama individualiai ir kaip. Priemonės tikslui pasiekti — nesvarbu. Mokytojai nesidrovi panaudoti pajuoką, draugų įtaką ir pagaliau atvirą patarimą neklausyti tėvų, prieštarauti jiems ir paaiškinti, "kad katechizacija — moralinė trauma", joks vaikas neturėtų būti verčiamas tokią "traumą" pergyventi. Ateistinio auklėjimo apaštalai turi nuolatos budėti ir savo pareigų neapleisti: "pakanka tik trumpam pamiršti ateistinį auklėjimą mokykloje ir tėvų tarpe, dvasiškija iš karto užpildo susidariusią tuštumą ideologiniame darbe".

     Tokių ir panašių straipsnių dabartinėje Lietuvos spaudoje galima užtikti labai daug — ateistinio auklėjimo problemomis ypač persunktas "Tarybinis mokytojas" ir jaunimui skiriami spaudiniai. Kadangi užsienyje gyvenantys lietuviai neretai "pamurma", kad Lietuvoje nėra religinės laisvės, kad žmonės persekiojami už paprasčiausių religinių apeigų atlikimą, "Gimtasis kraštas" (Nr. 13, 1973) paskelbė žinią, kuri neabejotinai turėtų sugriauti tokias "paskalas": Vilniaus "Vaizdo" spaustuvė išleido "gražiai išspausdintą didelį leidinį (635 psl.) — Naująjį Testamentą".

POEZIJA VAIKAMS

     Praėjusiais metais Lietuvoje išleista vienuolika eilėraščių knygų priešmokyklinio amžiaus vaikams. Tos knygelės yra trejopo pobūdžio. Vienose pateikiami dalykiniai-pažintiniai eilėraščiai, kitose daugiau sukoncentruota poezija apie gamtą, jos reiškinius bei detales, trečiose — sutelkti įvairios tematikos eilėraščiai. Nesileidžiant į šių knygelių aptarimą, paduosime tik jų autorius ir pavadinimus: A. Baltakio "Vabaliukų balius", V. Palčinskaitės "Ku-kū-pagalvėlė pūkų", R. Skučaitės "Kas klausosi lietučio", V. Giedros "Gaudė žvirblis katiną", L. Gutausko "Girių giesmės devynbalsės", A. Mikutos "Mūsų automobiliai", J. Degutytės "Saulėtos dainelės", B. Buivydaitės "Karklo švilpa" ir K. Kubilinsko "Napalio žaislai".

"Tarybinis mokytojas" (Nr. 27, 1973)