Spausdinti

ZENTA TENISONAITĖ

TERRA INCOGNITA

Šiandien aš ateinu kaip kūdikis,
kuris klastos ir melo dar nežino.
Mano širdy balta gėlė pražydo —
vaikiškai nekalto džiaugsmo ir vilties.

Pro violetiniai melsvas miglas einu,
ieškodama šalies, kurioj nei laikas,
nei žmogus iliuzijos sparnų ir
vizijos sapnų nėra palietęs.

Šiandien mano išlaisvinta siela
kaip vyturys padangėje dainuoja.

HELLEBORUS NIGER

(skirtas Vaciui P.)

Helleborus niger raudonai pražydo,
saulę paviliojo laimės pažadais.
Ar meni baltuojant berželius beržyno,
vėjui vos kvėpuojant vakarais žaliais?

Turmalino jūra, saulė kaip topazas,
kalnai ametisto — pasakų šaly.
Sidabrinis smėlis ir sapnu oazės
supasi svajonės šviesos svaiguly.

Helleborus niger raudonai pražydo,
širdin įsiliejo ilgesys aitrus.
Ar meni kukuojant girioje iš ryto
raibąją gegutę, dobilų laukus?

Turmalino jūra burtais žavi tylą,
ant bangų linguoja kaspinai balti.
Sparnais suplasnoję debesys pakyla,
mirga laumės juostos raštai amžini.

Helleborus niger raudonai vis žydi,
dega saulės gaisras ant šakų žalių.
Ar pavasarį tu mintyse palydi
tėviškėn toli, prie Baltijos krantu?

Turmalino jūra, saulė kaip topazas,
kalnai ametisto — pasakų šaly.
Sidabrinis smėlis ir sapnu oazės
supasi svajonės šviesos svaiguly.

Saulė kaip topazas gelsvą auksą plukdo
į brangią tėvynę gintaro dainų.
Niekam nesakysiu, kad ant mariu dugno
sakmių ir svajonių aidais gyvenu.

ŽEMĖS ELEGIJA

(dingusiam Lilio kaimui)

Ruduo vangias vagas išvaro.
Ir vasaros rusvi dirvonai
dega ir dejuoja be atolo.

Aš negailu žiūrėt tau į rankas...
Kai plūgas be artojaus,
kai nebeplaukia vasarojus,
ir vėjas vien vargonais groja...

Aš negaliu žiūrėt tau į akis...

Ruduo uždarė tau duris. Išvijo.
Šuva nelojo. O aš, negavusi nakvynės,
paklystu prie atominės centrinės.

Nėra arimų nei namų. Bažnyčios
bokštas vienišas dar kyšo smėlyje.
Pusiau užpiltas rymo. Vėliava juoda.

Ar tu atsimeni, kaip žydi žalias linas?
Ar obelaitės rausvą žiedą dar matei?
Ruduo palieja skysta alavą ir šviną.
Ir sutepa takus juoda lipnia alyva.

Mano burna pajunta žvyro kartų
žalvarinį skonį. O tu užmerk akis
ir eik šalin.

Gimtosios žemės saujos nepamiršk!...

Paimk ir eik!...